Svarbiausia trumpai:
- „Ignitis“ skaičiavimais, per metus 120 tūkst. kilometrų nuvažiuojantis biometaninis vilkikas jau dabar gali sutaupyti apie 3,8 tūkst. eurų, palyginti su dyzeliniu.
- Nuo 2028 m. metinis sutaupymas galėtų siekti 17,8 tūkst. eurų, o gavus numatytą valstybės paramą – viršyti 25 tūkst. eurų.
- 2026 m. Lietuvoje prognozuojama pagaminti daugiau kaip 500 GWh biometano – daugiau nei tris kartus tiek, kiek jo sunaudojama transporte.
- Vežėjai mato ekonominę naudą, tačiau pabrėžia, kad biometano plėtrą vis dar riboja degalų pildymo infrastruktūra.
Ekonominis pranašumas gali išaugti kelis kartus
Biometanas Lietuvoje pamažu tampa ne tik aplinkai palankesne, bet ir ekonomiškai patrauklia alternatyva dyzelinui. Anksčiau šiuos degalus daugiausia rinkosi autobusų parkai, tačiau dabar jais vis labiau domisi ir sunkiojo krovininio transporto bendrovės.
„Ignitis“ atsinaujinančių dujų skyriaus vadovo Mindaugo Proto teigimu, svarbiausias pokytis tas, kad biometano ekonominė nauda jau matoma vertinant ne vien degalų kainą, bet ir visas transporto priemonės eksploatacijos išlaidas.
Bendrovės atliktuose skaičiavimuose palygintos dyzelinio ir biometanu varomo vilkiko sąnaudos, įskaitant transporto priemonės įsigijimą, finansavimą, techninę priežiūrą, draudimą, kelių mokesčius ir kitas išlaidas.
Skaičiuojant, kad vilkikas per metus nuvažiuoja 120 tūkst. kilometrų, biometanu varomo sunkvežimio eksploatacija jau dabar gali būti maždaug 3,8 tūkst. eurų pigesnė nei dyzelinio. Jei įmonė gautų numatytą 50 tūkst. eurų valstybės paramą transporto priemonei įsigyti, apskaičiuotas metinis ekonominis pranašumas padidėtų iki 11,3 tūkst. eurų.
Tačiau didžiausio skirtumo tikimasi artimiausiais metais. Nuo 2027 m. Lietuvoje numatoma įvesti pagal nuvažiuotą atstumą skaičiuojamą kelių rinkliavą, biometanu varomam transportui taikant 40 proc. lengvatą. Dar vienas pokytis laukia nuo 2028 m., kai iškastinio kuro kainą turėtų papildomai veikti naujoji Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ATL2.
„Ignitis“ vertinimu, dėl šių pokyčių biometanu varomo vilkiko metinis ekonominis pranašumas 2027 m. galėtų siekti apie 11,5 tūkst. eurų, o nuo 2028 m. – 17,8 tūkst. eurų be valstybės paramos. Įvertinus paramą, pastaroji suma viršytų 25 tūkst. eurų.
Jau šiandien nusipirkus biometanu varomą vilkiką, jis apsimoka labiau negu dyzelinis. O nuo kitų metų šis skirtumas dar labiau didės“, – teigia M. Protas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai nėra visoms transporto bendrovėms vienodai taikytinas rezultatas. Ekonominis efektas priklauso nuo metinės ridos, degalų kainų, transporto naudojimo sąlygų ir atstumo, nuvažiuojamo mokamais keliais.
Todėl prieš investuojant į naują transporto priemonę vežėjams svarbu įvertinti konkrečius maršrutus ir veiklos sąnaudas.
Mažesniems vežėjams kyla rizika prarasti konkurencingumą
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius įžvelgia ir platesnių pokyčių transporto rinkoje. Jo vertinimu, didėjantis biometano ekonominis pranašumas gali pakeisti konkurencines sąlygas, ypač tarp skirtingo dydžio vežėjų.
Didesnės transporto bendrovės paprastai turi daugiau galimybių investuoti į naujus, mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis pasižyminčius vilkikus. Tuo metu mažesnės įmonės dažniau renkasi naudotas dyzelines transporto priemones, nes jų įsigijimo kaina yra mažesnė. Tačiau toks sprendimas ilgainiui gali lemti didesnes veiklos išlaidas.
Gaunasi taip, kad neturiu pinigų investuoti į pinigų taupymo įrangą ir tada neturiu pinigų dar labiau“, – situaciją apibūdina M. Nagevičius.
Jo teigimu, transporto bendrovės, kurios anksčiau investuos į biometanu varomus vilkikus, galės pasiūlyti konkurencingesnes vežimo paslaugų kainas.
Tie, kas investuos į biometaninius sunkvežimius, paslaugas teiks pigiau negu tie, kas toliau važinės su dyzeliniu transportu“, – sako LAIEK prezidentas.
Ekspertas išskiria vežėjus, kurie dirba reguliariais maršrutais Lietuvoje, pavyzdžiui, gabena prekes tarp logistikos centrų ir didžiųjų miestų arba aptarnauja prekybos tinklus.
Tokiais atvejais paprasčiau suplanuoti degalų pildymą, o didelė metinė rida leidžia greičiau susigrąžinti į transporto priemonę investuotas lėšas.
Svarbiu veiksniu gali tapti ir valstybės parama. M. Nagevičiaus teigimu, naujas dujomis varomas vilkikas paprastai kainuoja apie 15–20 tūkst. eurų daugiau nei analogiškas dyzelinis. Tačiau gavus numatytą 50 tūkst. eurų paramą jo įsigijimo išlaidos galėtų būti net mažesnės nei dyzelinio.
Tai galėtų paskatinti vežėjus atnaujinti transporto parkus, nors realus ekonominis rezultatas priklausytų nuo konkrečių paramos sąlygų ir transporto priemonės naudojimo.
Lietuvoje biometano pagaminama gerokai daugiau, nei jo sunaudoja transportas
Biometano plėtrai palankias sąlygas sudaro ir auganti vietinė gamyba. 2026 m. Lietuvoje prognozuojama pagaminti daugiau kaip 500 GWh biometano, o transporto sektoriuje jo sunaudojimas turėtų siekti apie 152 GWh.
Taigi šalyje pagaminamo biometano kiekis transporto sektoriaus poreikį viršija daugiau kaip tris kartus. Viena vertus, tai rodo, kad Lietuva turi galimybių didinti vietinių atsinaujinančių degalų naudojimą. Kita vertus, didelė dalis pagaminto biometano kol kas realizuojama užsienyje.
M. Proto teigimu, apie 64 proc. Lietuvoje pagaminamo biometano eksportuojama, todėl gamintojų veikla yra priklausoma nuo išorės rinkų paklausos.
Iš vienos pusės džiugu dėl gamybos, iš kitos pusės tai reiškia, kad mūsų gamintojai didžiąją dalį eksportuoja ir yra priklausomi nuo išorės rinkų. Jeigu jos dėl kokių nors priežasčių nustotų pirkti lietuvišką biometaną, mūsų gamintojams atsirastų problema“, – aiškina jis.
Iki 2030 m. Lietuva siekia padidinti biometano gamybą iki 1,4 TWh per metus. M. Proto vertinimu, šalies transporto sektoriuje būtų galima panaudoti apie 1,2 TWh šių degalų. Vis dėlto tam reikėtų gerokai didesnio biometanu varomų transporto priemonių parko.
Tai reiškia, kad vien gamybos pajėgumų augimo nepakaks. Norint daugiau vietinio biometano sunaudoti Lietuvoje, kartu turėtų didėti ir jo paklausa transporto sektoriuje.
Vežėjams vis svarbesnis tampa ir mažesnis taršos pėdsakas
Biometano patrauklumą ateityje gali didinti ne tik mažesnės eksploatacijos sąnaudos, bet ir besikeičiantys transporto paslaugų užsakovų reikalavimai. M. Proto teigimu, tarptautinės bendrovės vis daugiau dėmesio skiria ne vien savo tiesiogiai išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet ir visos tiekimo grandinės poveikiui aplinkai.
Todėl reikalavimai mažinti taršą pasiekia ir logistikos bei krovinių vežimo bendroves.
Didžiosios įmonės žiūri ne tik į kainą, bet ir į tai, kokios bus emisijos. Biometanu varomi vilkikai turi abu pranašumus – tiek kainos prieš dyzeliną, tiek mažesnių emisijų. Vežėjas, kuris pasirenka biometaną, laimi abiem atvejais“, – aiškina M. Protas.
Pagal jo pateiktus duomenis, biometanas gali sumažinti transporto degalų gyvavimo ciklo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 80 proc. ar daugiau, palyginti su dyzelinu.
Tikslus sumažėjimas priklauso nuo žaliavų, naudojamų biometanui gaminti, ir kitų jo gamybos bei tiekimo aplinkybių.
Šis aspektas ypač svarbus vežėjams, kurie dirba su tarptautiniais užsakovais ir siekia išlaikyti ilgalaikes sutartis. Tokiais atvejais mažesnis transporto paslaugų taršos pėdsakas gali tapti papildomu konkurenciniu pranašumu.
Vežėjų patirtis: ekonominė nauda yra, bet tenka keisti darbo įpročius
Nors ekspertų skaičiavimai rodo didėjantį biometano ekonominį patrauklumą, praktikoje vežėjai susiduria ir su iššūkiais. Transporto bendrovės „Ortima“ komercijos ir plėtros direktorius Andrej Svirko pasakoja, kad įmonė jau beveik metus eksploatuoja penkis biometanu varomus vilkikus.
Per šį laiką teko prisitaikyti prie kitokio darbo organizavimo. Didžiausias iššūkis, anot jo, yra kol kas nepakankamai išplėtotas degalų pildymo tinklas. Skirtingai nei naudojant dyzelinius vilkikus, kuriems degalinių tinklas yra gerai išvystytas, biometanu varomam transportui būtina atidžiau planuoti maršrutus, degalų pildymo vietas ir laiką.
Tai gali mažinti veiklos lankstumą, ypač kai tenka keisti iš anksto numatytus pervežimų maršrutus. Nepaisant šių apribojimų, „Ortima“ tikisi, kad biometano ekonominė nauda ateityje didės. Ypač daug vilčių siejama su planuojamais kelių apmokestinimo pokyčiais.
Reikia žiūrėti į kitus metus, nes pagrindinis sutaupymas bus iš kelių mokesčių“, – sako A. Svirko.
Vežėjo patirtis rodo, kad investuojant į biometanu varomą transportą svarbu vertinti ne vien teorinį degalų ar kelių mokesčių sutaupymą, bet ir kasdienės veiklos organizavimą.
Ragina daugiau dėmesio skirti degalų kainai, o ne vien paramai vilkikams
„Volvo Trucks Lietuva“ produkto ir transporto sprendimų vadovas Eivitas Žarys pastebi, kad dujiniai sunkvežimiai Lietuvos sunkiojo transporto rinkoje šiuo metu yra populiaresni už elektrinius. Pasak jo, viena svarbiausių priežasčių – mažesnės eksploatacijos sąnaudos.
Tačiau E. Žarys mano, kad norint spartesnės biometano plėtros valstybės politika neturėtų apsiriboti tik parama naujoms transporto priemonėms įsigyti. Jo vertinimu, didesnį poveikį rinkai galėtų turėti ilgalaikis biometano kainos konkurencingumo užtikrinimas.
Jeigu tuos finansinius pajėgumus nukreiptume į dar didesnį biometano atpiginimą, laiminčių būtų daug daugiau. Naudą gautų ir tie, kurie perka naudotą sunkvežimį, ir tie, kurie perka naują“, – teigia E. Žarys.
Toks modelis, jo nuomone, būtų naudingas ir mažesnėms transporto bendrovėms, kurios neturi galimybių įsigyti naujų vilkikų, tačiau galėtų rinktis naudotas dujines transporto priemones. Be to, didesnė naudotų biometanu varomų sunkvežimių paklausa galėtų paskatinti ir antrinės rinkos augimą.
Artimiausi metai gali būti lemiami
Biometano plėtrą Lietuvos transporto sektoriuje artimiausiais metais gali paskatinti keli vienu metu veiksiantys veiksniai: planuojamos kelių rinkliavų lengvatos, didėjantis iškastinio kuro apmokestinimas, auganti vietinė biometano gamyba ir transporto paslaugų užsakovų reikalavimai mažinti taršą.
Vis dėlto ekonominių paskatų nepakaks, jei kartu nebus sprendžiami infrastruktūros ir investicijų prieinamumo klausimai.
Didelę metinę ridą turinčios įmonės, ypač dirbančios reguliariais maršrutais, biometano naudą gali pajusti greičiau. Tuo metu mažesniems vežėjams svarbiausi išliks pradinės investicijos dydis, galimybė pasinaudoti parama ir degalinių prieinamumas.
Ekspertų pateikti skaičiavimai leidžia tikėtis, kad biometanas gali tapti vis konkurencingesne dyzelino alternatyva, tačiau prognozuojamas sutaupymas nėra garantuotas. Jis priklausys nuo to, kaip keisis degalų kainos, kokie kelių mokesčiai bus taikomi ir kokiomis sąlygomis vežėjai galės įsigyti bei eksploatuoti naują techniką.
Transporto bendrovėms svarbiausias klausimas tampa ne vien tai, kiek kainuoja naujas vilkikas, bet ir kiek jo eksploatacija atsieis per visą naudojimo laikotarpį. Būtent šis skaičiavimas artimiausiais metais gali nulemti, ar biometanas Lietuvos keliuose taps plačiai naudojamais degalais, ar ir toliau išliks palyginti nedidelės vežėjų dalies pasirinkimu.









