Siūlo riboti biodegalus: dyzelinas galėtų pigti, tačiau perspėjama apie pasekmes

Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ atstovai teigia, kad Lietuvoje gaminamo rapsų biodyzelino poveikis galutinei degalų kainai gerokai mažesnis, nei gali pasirodyti iš viešųjų diskusijų. Pasak jų, ribojant vietinių biodegalų naudojimą būtų didinama priklausomybė nuo importuojamų degalų, nors pagrindinės dyzelino brangimo priežastys susijusios su naftos kainomis ir mokesčiais.

Didžiausią dyzelino kainos dalį sudaro nafta ir mokesčiai

Asociacijos „Future Fuel“ pateiktais skaičiavimais, dyzelino litrui kainuojant 2,33 euro, daugiau nei pusę šios sumos sudaro didmeninė naftos degalų kaina, įskaitant perdirbėjo maržą. Dar apie 41 proc. galutinės kainos tenka akcizui ir pridėtinės vertės mokesčiui (PVM).

Tuo metu lietuviško rapsų biodyzelino naudojimo poveikis galutinei litro kainai, asociacijos vertinimu, siekia apie 2 centus, arba mažiau nei 1 proc. Šis skaičius apibūdina kainos padidėjimą dėl biodyzelino naudojimo, o ne visą į degalus įmaišyto biodyzelino vertę.

Pagrindinė dabartinės dyzelino kainų krizės priežastis yra pabrangę naftos degalai, todėl sunku suprasti siūlymus ją spręsti didinant naftos degalų paklausą ir ribojant biodegalus. Daugiau nei 90 proc. dyzelino kainos sudaro didmeninė naftos kaina ir mokesčiai, o biodegalų dalis yra labai maža. Jų ribojimas vartotojui apčiuopiamos naudos neatneštų, tačiau vietos pramonei ir žemės ūkiui smūgis būtų katastrofiškas“, – sako „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas.

Asociacijos duomenimis, nuo 2024 m. iki 2026 m. rugpjūčio dyzelino kaina Lietuvoje padidėjo beveik 27 proc. Iš šio augimo apie 14 procentinių punktų siejama su akcizo ir PVM pokyčiais, o dar maždaug 13 procentinių punktų – su didmeninės degalų kainos didėjimu.

J. Polujansko teigimu, biodegalų dedamosios poveikis kainai per minėtą laikotarpį iš esmės nesikeitė.

Iš kur atsirado 9 centų skirtumas?

Diskusijas dėl biodegalų paskatino „Orlen Lietuva“ pasiūlymas peržiūrėti jų privalomo maišymo tvarką. Bendrovės atstovas Kęstutis Starkus spalio 7 dieną Seime teigė, kad žiemos mėnesiais atsisakius importuojamų biodegalų naudojimo dyzelino litras galėtų atpigti apie 9 centais.

Vis dėlto Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad šio skaičiaus negalima tiesiogiai sieti su Lietuvoje gaminamu rapsų biodyzelinu.

Jo aiškinimu, rinkoje naudojami skirtingų rūšių biodegalai, kurių kainos ir techninės savybės skiriasi. Lietuvoje gaminamas įprastas rapsų biodyzelinas nėra tas pats produktas kaip hidrintas augalinis aliejus (HVO), kurį žiemą importuoja naftos perdirbėjas.

Teiginys, kad lietuviškas biodyzelinas padidina bendrą dyzelino kainą net 9 centais, yra klaidingas. Toks kainų skirtumas atsiranda į dyzeliną maišant importuojamus HVO biodegalus, kurie yra kur kas brangesni nei lietuviškas biodyzelinas“, – teigia M. Nagevičius.

Pasak jo, vertinant tarptautines naftos dyzelino ir rapsų biodyzelino rinkos kainas, 7 proc. lietuviško biodyzelino dalies poveikis galutinei litro kainai siekia apie 1,7–2 centus.

Be to, šių metų pavasarį buvo laikotarpis, kai lietuviški biopriedai kainavo mažiau nei naftos dyzelinas.

Todėl diskusijoje reikia kalbėti ne apie biodegalų kainą apskritai, o apie konkretų pasirinktą produktą ir tuo metu esančias rinkos sąlygas“, – pabrėžia LAIEK prezidentas.

Savo ruožtu „Orlen Lietuva“ aiškina, kad žiemą importuojamus biodegalus naudoja dėl arktiniam dyzelinui keliamų kokybės reikalavimų. Bendrovės teigimu, Lietuvoje gaminamas biodyzelinas neatitinka jos taikomų tokio kuro gamybos standartų.

Pigiau žiemą, bet gerokai brangiau vasarą?

Vietos biodegalų gamintojai perspėja, kad atsisakius privalomo jų maišymo žiemą kainų problema gali persikelti į šiltąjį metų sezoną. Pagal svarstomą modelį žiemą tiekėjai galėtų naudoti mažiau biodegalų arba jų visai nemaišyti, tačiau metinius atsinaujinančių degalų naudojimo tikslus vis tiek turėtų įvykdyti.

Tai reikštų, kad žiemą nesunaudotą biodegalų kiekį reikėtų kompensuoti kitais metų mėnesiais.

Problema ta, kad pagal B7 dyzelino standartą įprasto rapsų biodyzelino dalis degaluose negali viršyti 7 proc. Todėl vasarą nebūtų galima tiesiog padvigubinti lietuviško biodyzelino kiekio. Trūkstamą atsinaujinančių degalų dalį galėtų tekti kompensuoti brangesniu HVO, kuriam ši 7 proc. riba netaikoma.

„Future Fuel“ skaičiavimais, tokiu atveju biodegalų dedamosios poveikis vasarą parduodamo dyzelino litro kainai galėtų išaugti nuo maždaug 2 iki 14 centų.

Tai asociacijos pateikiamas galimo scenarijaus vertinimas, o ne patvirtinta būsimų degalų kainų prognozė. Galutinis poveikis priklausytų nuo pasirinkto reguliavimo, naudojamų biodegalų rūšių ir jų rinkos kainų. Kita vertus, „Orlen Lietuva“ atstovai yra teigę, kad pakeitus reguliavimą lietuviško biodyzelino naudojimas nenutrūktų, nes jį maišyti į degalus ir toliau būtų ekonomiškai naudinga.

Gamyklos negali keliems mėnesiams sustabdyti veiklos

Biodegalų sektoriaus atstovai nerimauja ne tik dėl kainų, bet ir dėl galimo poveikio Lietuvos gamybos įmonėms. Didžiąją dalį vietos rinkai skirto biodyzelino gamintojai realizuoja Lietuvoje. Todėl žiemą sumažėjusi paklausa gali sutrikdyti gamybos ir tiekimo grandinę.

J. Polujanskas aiškina, kad biodegalų gamyba organizuojama nepertraukiamu ciklu, todėl jos negalima lengvai sustabdyti keliems mėnesiams ir vėliau atnaujinti be papildomų sąnaudų.

Biodegalų gamyklos dirba nepertraukiamu ciklu, o jų infrastruktūra pritaikyta nuolatinei gamybai ir produkcijos realizavimui. Įmonės neturi galimybių kelis mėnesius kaupti pagamintą produkciją sandėliuose“, – sako jis.

Pasak asociacijos viceprezidento, jeigu žiemą nebeliktų paklausos Lietuvoje gaminamam biodyzelinui, daliai įmonių tektų reikšmingai mažinti gamybos apimtis arba ją stabdyti.

Tokie pokyčiai galėtų paveikti ne tik pačias gamyklas, bet ir jų žaliavų tiekėjus, transporto bei logistikos paslaugų įmones.

Pasekmes pajustų ir Lietuvos ūkininkai

Biodegalų pramonė glaudžiai susijusi su Lietuvos žemės ūkiu. Asociacijos pateiktais duomenimis, vietos gamintojai kasmet superka apie 1 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų ir rapsų.

Šios žaliavos naudojamos biodegalų gamybai, todėl sumažėjus gamybos apimtims galėtų mažėti ir jų supirkimas.

Ūkininkams tai reikštų didesnę priklausomybę nuo eksporto rinkų. Didesnę dalį derliaus tektų parduoti užsienyje, kur realizavimo sąlygos ne visada būtų tokios palankios kaip vietos perdirbėjams.

Svarbu ir tai, kad biodegalų gamyboje sukuriami papildomi produktai. Perdirbant žemės ūkio žaliavas gaunami baltyminiai pašarai, organinės trąšos, o susijusiuose gamybos procesuose gali būti gaminamas ir biometanas.

Todėl mažesnė biodegalų paklausa galėtų turėti platesnį poveikį žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei su juo susijusioms veikloms.

Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys taip pat yra atkreipęs dėmesį į vietos biodegalų pramonės svarbą.

Vietinis biodegalų perdirbimas yra labai reikšmingas mūsų ūkininkams. Tikėtina, kad jeigu to būtų atsisakyta, tai reikšmingai darytų įtaką vietinės žaliavos supirkimui“, – teigė K. Spūdys.

Ar lietuviškas biodyzelinas tikrai netinka žiemai?

Atskiras ginčas kilo dėl galimybės Lietuvoje gaminamą rapsų biodyzeliną naudoti šaltuoju metų laiku. „Orlen Lietuva“ nurodo, kad į arktinės klasės dyzeliną negali maišyti įprasto vietinio biodyzelino dėl techninių reikalavimų, todėl naudoja importuojamus HVO biodegalus.

Tačiau „Future Fuel“ atstovai teigia, kad vietos rinkos praktika rodo, jog rapsų biodyzelinas gali būti naudojamas ir žiemą, pasirinkus tinkamą degalų mišinio sudėtį.

Jų duomenimis, praėjusią žiemą apie 40 proc. Lietuvoje parduoto dyzelino turėjo 7 proc. lietuviško biodyzelino dalį.

Esmė yra ne pats biodyzelinas, o tai, kaip suformuojamas žieminis degalų mišinys ir kokį technologinį sprendimą pasirenka tiekėjas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad žiemą vienintelis kelias yra atsisakyti lietuviško biodyzelino ir pereiti prie gerokai brangesnio importinio HVO“, – sako J. Polujanskas.

Vis dėlto galimybė naudoti konkretų biodyzelino mišinį žiemą priklauso nuo jo techninių savybių ir atitikties taikomiems degalų kokybės reikalavimams. Todėl skirtingų tiekėjų naudojamus sprendimus reikėtų vertinti atskirai.

Ministerija abejoja, ar vartotojai pajustų naudą

Diskusijoje dėl biodegalų ribojimo atsargesnės pozicijos laikosi ir Energetikos ministerijos atstovai. Energetikos viceministras Ignas Junevičius spalio 7 d. Seime pabrėžė, kad biodegalų naudojimo poveikis bendrai degalų kainai yra nedidelis, palyginti su kitais ją lemiančiais veiksniais.

Norisi, kad mes nepamestume kelio dėl takelio – kainos yra išaugę 70 centų ir biodegalų dalis tame yra 2–3 centai. Mes kalbame apie pačią mažiausią dedamąją visoje šitoje situacijoje“, – sakė viceministras.

Jo teigimu, svarstant degalų kainų mažinimo priemones reikėtų įvertinti, ar siūlomi reguliavimo pakeitimai iš tiesų duotų apčiuopiamos naudos vairuotojams.

I. Junevičius taip pat akcentavo, kad ilgalaikiam Lietuvos energetiniam saugumui svarbu plėtoti alternatyvas iškastiniam kurui ir didinti vietinę gamybą.

Tuo metu spalio 16 d. premjeras Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad Vyriausybė analizuoja galimybę keisti biodegalų maišymo tvarką. Viena svarstomų krypčių – pereiti prie metinio biodegalų naudojimo įpareigojimo, sudarant galimybę žiemą jų maišyti mažiau.

Taigi sprendimų priėmėjams teks įvertinti ne tik galimą trumpalaikį dyzelino atpigimą, bet ir jo poveikį kitų sezonų kainoms, vietos pramonei bei žemės ūkiui.

Svarbiausias klausimas – ar kelių centų sutaupymas žiemą nesukurtų didesnių sąnaudų vartotojams ir Lietuvos ekonomikai vėliau. Kol kas biodegalų gamintojų ir naftos perdirbėjų skaičiavimai išsiskiria, todėl galutinį siūlomo reguliavimo poveikį turėtų parodyti išsamus skirtingų scenarijų vertinimas.