Seime jau registruotas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, numatantis galimybę vežėjams susigrąžinti dalį už Lietuvoje įsigytą dyzeliną sumokėto akcizo. Pagal siūlomą modelį transporto įmonės degalus pirktų įprasta tvarka Lietuvos degalinėse, o vėliau galėtų atgauti dalį sumokėto mokesčio. Sektoriaus atstovai tikina, kad taip būtų sukurtas ekonominis motyvas degalus piltis Lietuvoje, o ne kaimyninėse valstybėse.
Transporto organizacijų pateikiami duomenys rodo, kad 2025 metais dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo apie 15,7 proc. Skaičiuojama, jog per metus šalies rinkoje galėjo būti neparduota iki 300 mln. litrų dyzelino, nes dalis vežėjų degalus rinkosi pirkti Lenkijoje.
Anot sektoriaus atstovų, dėl šios tendencijos valstybės biudžetas galėjo netekti nuo 90 mln. iki 123 mln. eurų pajamų iš akcizo ir kitų susijusių mokesčių.
Vežėjai: sprendimą lemia ekonomika
Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius sako, kad transporto versle degalų pirkimo vietą pirmiausia lemia kaina.
„Vežėjai skaičiuoja kiekvieną centą, nes degalai yra viena didžiausių jų sąnaudų eilučių. Jeigu po akcizo grąžinimo dyzelino kaina Lietuvoje priartėtų prie Lenkijos kainos, vežėjai turėtų pagrindą grįžti į Lietuvos degalines“, – sako S. Žilius.
Panašios pozicijos laikosi ir asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Jo teigimu, dalinis akcizo grąžinimas neturėtų būti vertinamas kaip papildoma lengvata verslui, o kaip priemonė atkurti konkurencingas rinkos sąlygas.
„Kartais diskusijoje pasigirsta klausimas, kodėl Lietuvos vežėjai nepila degalų Lietuvoje. Atsakymas labai paprastas: todėl, kad kiekvienas centas litre tampa tūkstančiais eurų per metus. Vilkikai pildosi ne po 50 litrų, kaip lengvieji automobiliai – mes kalbame apie tūkstančius litrų. Jeigu kaimyninėje šalyje degalai pigesni, vežėjas negali sau leisti ignoruoti tokio skirtumo, nes priešingu atveju tampa mažiau konkurencingas“, – teigia E. Mikėnas.
Prarandama ne tik akcizo pajamų
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso prezidentas Povilas Drižas pabrėžia, kad problema neapsiriboja vien degalų pardavimų statistika.
„Kai vežėjai pilasi Lenkijoje, jie ten palieka pinigus, kurie galėtų dirbti Lietuvoje – tai degalinių pajamos, akcizas, PVM, degalų logistika ir darbo vietos. Šiandien dalį transporto srauto ekonominės vertės atiduodame kaimynams, nors tai nėra racionalu valstybei, kuri siekia būti stipri logistikos ir tranzito šalis. Jeigu galime turėti instrumentą, leidžiantį tuos pirkimus bent iš dalies susigrąžinti, turime jį rimtai svarstyti“, – sako P. Drižas.
Siūlo lankstų mechanizmą
Vis dėlto transporto sektoriaus atstovai pabrėžia, kad vien įstatymo priėmimo nepakaktų. Jų teigimu, svarbiausia būtų nustatyti tokį grąžinamo akcizo dydį, kuris realiai sumažintų kainų skirtumą tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių.
Todėl siūloma numatyti lankstų reguliavimą, leidžiantį valstybei reaguoti į degalų kainų pokyčius Lenkijoje ar Latvijoje. Įstatymo projekte numatyta, kad Vyriausybė nustatytų grąžinamos akcizo dalies apskaičiavimo tvarką bei mechanizmo galiojimo terminus.
Taip pat siūloma, kad akcizo grąžinimas būtų taikomas tik N3 klasės transporto priemonėms, kurių bendroji masė viršija 12 tonų. Tokiu būdu siekiama sumažinti galimo piktnaudžiavimo riziką.
Tokie modeliai veikia ir kitose ES šalyse
Transporto organizacijos pažymi, kad dalinio akcizo grąžinimo sistema nėra naujovė. Panašūs modeliai jau taikomi dešimtyje Europos Sąjungos valstybių.
Sektoriaus atstovų teigimu, šios šalys pripažįsta, kad tarptautiniai vežėjai degalus perka ten, kur tai ekonomiškai naudingiausia, todėl mokesčių politika tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių.
Trumpalaikiai sprendimai problemos neišsprendžia
Transporto sektoriaus atstovai sutinka, kad valstybė gali imtis ir kitų priemonių degalų kainų šuoliams amortizuoti – laikinai mažinti akcizą ar taikyti kitus rinkos stabilizavimo instrumentus.
Vis dėlto jų vertinimu, tokie sprendimai dažniausiai būna trumpalaikiai. Tuo metu nuolatinis ir lankstus akcizo grąžinimo mechanizmas leistų sistemingai reaguoti į rinkos pokyčius, išlaikyti Lietuvos vežėjų konkurencingumą ir kartu skatintų daugiau degalų pirkimų šalies viduje.
„Degalų kainų krizės nėra tik transporto sektoriaus vidaus problema. Kai degalai staigiai brangsta, spaudimą pajunta tiekimo grandinės, eksportuotojai, gamintojai ir galiausiai vartotojai. Todėl valstybė turi turėti iš anksto parengtą, lankstų instrumentą, kuris leistų reaguoti ne chaotiškai, o sistemiškai. Dalinis akcizo grąžinimas kelių transportui galėtų būti viena iš tokių priemonių – jis padėtų sušvelninti kainų šuolių poveikį, išlaikyti vežėjų konkurencingumą ir kartu paskatintų degalų pirkimus Lietuvoje“, – teigia „Linavos“ prezidentas.
Pranešimas spaudai
