Kas dešimtas užimtas Lietuvos gyventojas dirba transporto ir logistikos srityse. Šie sektoriai sukuria 12 proc. BVP ir pritraukia apie 14 proc. visų verslo investicijų. Tačiau Lietuva gali prarasti šį pranašumą, jeigu jau šiandien transporto ir logistikos verslo atstovai kartu su valstybinėmis institucijomis nepradės skaitmenizuoti verslo procesų.
Žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas – tai trys pagrindiniai Vyriausybės prioritetai, kurie kovo 3 d. buvo pristatyti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Tačiau, kaip Lietuvos verslo forumo metu pastebėjo Lietuvos transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius ir „Swedbank“ Lietuvoje Verslo bankininkystės centro direktorius Gediminas Adomaitis, labai svarbu, kad skaitmenizacija transporto bei logistikos srityse vyktų vieningai ir sistemiškai, o ne fragmentuotai, todėl turi būti kooperuojamasi ir jungiamasi į bendrą skaitmenizuotą logistikos ekosistemą.
“Nuo 2024-ųjų rugpjūčio valstybinės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu. Tai numato Europos komisijos parengtas eFTI reglamentas. Laiko lieka labai mažai, o pasiruošimas tiek iš verslo, tiek iš valstybinių institucijų kol kas nedžiugina”, – sako Transporto inovacijų asociacijos valdybos narys J. Adomavičius.
Pavyzdžiui, „Infobalt“ 2020 m. atlikta skaitmeninės ekonomikos apžvalga parodė, kad tik 2 proc. sektoriaus įmonių yra skaitmenizavusios savo resursus. Nepaisant to, ES atliktas Lietuvos gyventojų supratimo apie skaitmenizaciją tyrimas rodo, kad iš visų ES narių Lietuva užima 14 vietą.
“Tai reiškia, kad mes turime reikalingų gebėjimų ir supratimą, tad pirma, ką dabar reikia daryti – tai valstybinėms institucijoms kartu su verslu sukurti bendrą strategiją, atitinkančią ES reikalavimus. Be to, būtina glaudžiai dirbti kartu, kad skaitmenizacija nustotų būti fragmentiška, o resursai būtų naudojami efektyviai, sukuriant maksimalią naudą ir galimybes Lietuvos transporto bei logistikos sritims ne tik būti konkurencingoms, bet ir auginti savo konkurencinį pranašumą. Jau dabar privalome gerai padirbėti, kad eFTI reglamentas tarnautų, o ne kaip Mobilumo paketas sudarytų papildomų kliūčių ir nepatogumų verslui”, – teigia J. Adomavičius.
Primename, kad ES paskelbtame Mobilumo pakete buvo deklaruoti šie tikslai:
– išmetamo CO2 kiekio, taršos mažinimas;
– verslo sąlygų gerinimas;
– sąžiningumo didinimas;
– eismo saugumo gerinimas;
– biurokratinės naštos mažinimas ir t. t.
Tačiau reali situacija rodo, kad kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, Mobilumo paketas sukūrė daugiau sunkumų ir pablogino verslo galimybes. „Linavos“ duomenimis, nuo 2020 m. kovo Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių. Didžioji jų dalis dėl Mobilumo pakete numatytų priemonių ir norėdamos sumažinti sąnaudas persikėlė į Lenkiją.
Neigiama Mobilumo paketo įtaka
Pasak advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerės Dovilės Greblikienės, Mobilumo paketas Lietuvai daro dar daugiau neigiamos įtakos. Būnant Europos periferijoje, Mobilumo pakete numatyti reikalavimai kas 4 savaites grąžinti vairuotoją į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą, dažnu atveju bus betikslis važiavimas, degalų iššvaistymas, spūsčių, eismo įvykių skaičiaus didinimas ir t. t. Kitas aspektas, kuris svarbus Lietuvai, – tai neigiamas poveikis konkurencijai ir ypatingai daug papildomos administracinės naštos transporto įmonėms.
„Dabartinėse transporto įmonėse trūksta inovacijų, tad ir Mobilumo paketas savotiškai kelia didelį iššūkį. Jeigu inovacijų ir skaitmenizacijos srityse Lietuva būtų pažengusi kur kas toliau, galbūt ir Mobilumo paketas (…) sudarytų mažesnę naštą. Inovacijos atsilieka, todėl ypatingai didelį dėmesį turime skirti joms”, – Lietuvos verslo forumo metu sakė D. Greblikienė.
Jos nuomonė, Mobilumo paketo įgyvendinimas turi neigiamos įtakos verslo aplinkai ir valstybei.
“Verslai ima kraustytis į arčiau Europos centro esančias valstybes, tarkim Lenkiją, todėl Lietuva praranda mokesčių surinkimo į biudžetą įmokas ir realias darbo vietas. Todėl labai svarbu sukurti tokias inovacijas, kurios leistų greitai keistis duomenimis elektroniniu būdu, kad procesai būtų greitesni ir efektyvesni“, – atkreipė dėmesį D. Greblikienė.
Skaitmenizacija svarbiausia
Tuo tarpu „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas teigia, kad skaitmenizacija transporto srityje be valstybės prisidėjimo nėra išsprendžiama.
“Mes matome, kad Vyriausybės programose ateinančius 4 metus skaitmenizacijai bus skiriama daug dėmesio ir pastangų, tačiau iš kitos pusės, patys vežėjai dar nelabai įsivaizduoja tos skaitmenizacijos ir kas jų iš tiesų laukia. Todėl šioje vietoje svarbu daug kalbėti apie skaitmenizacijos naudą ir būtinumą. Jeigu mes neįlipsime į šį vežimą, mes pavėluosime, prarasime savo konkurencinį pranašumą, visų pirma prieš Lenkiją, kuri, sėkmingai pasinaudodama skaitmenizacijos teikiamomis naudomis, užims lyderiaujančią poziciją”, – Lietuvos verslo forumo metu savo mintimis dalijosi R. Austinskas.
“Linavos” atstovas atkreipė dėmesį, kad norėdami būti jungiamąja tranzitine šalimi su Rytais, Lietuva turi skubėti dirbti ties tuo jau dabar. Jei norime, kad įgyvendinant eFTI reglamentą situacija nepasikartotų kaip Mobilumo paketo atveju, o skaitmenizacija transporto ir logistikos srityse tarnautų ir padėtų Lietuvai vykdyti procesus greičiau bei efektyviau, jau dabar reikia suvienyti sektorių, būti vieningiems.
„Laukti nebėra kada. Ar eFTI reglamentas bus įgyvendintas atsižvelgiant į Lietuvos transporto ir logistikos įmonių poreikius, paspartins jų verslo procesus, sumažins sąnaudas, ar tiesiog taps dar vienu iš viršaus nuleistu sprendimų rinkiniu, prie kurio turės taikytis transporto ir logistikos verslai, priklauso tik nuo mūsų”, – teigia Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas J. Adomavičius.
Deja, kai valstybinės įstaigos imasi ES reikalavimų, susijusių su skaitmenizacijos procesais, būna taip, kad jie tarnauja tik tam, kad surinktų privalomus duomenis.
“Pavyzdžiui, taip atsitiko su elektroniniu važtaraščiu (t.y. i.VAZ). Verslui reikalingas didesnis funkcionalumas, kad duomenys, kurie yra perduodami valstybinėms institucijoms, galėtų būti panaudoti ir verslo procesų efektyvinimui: užtikrintų greitesnį atsiskaitymą, palengvintų apskaitą ir t.t.”, – pasakė J. Adomavičius.
Transporto inovacijų asociacijos pran. spaudai, nuotr.