Europos Sąjungos spaudimas intermodalinio transporto plėtrai nėra naujiena. ES institucijos jau seniai atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis vadinamojo Žaliojo kurso reikalavimais, būtina plėtoti ir kitokias transporto rūšis nei kelių transportas, kuris nurodomas kaip vienas pagrindinių CO2 išmetimo į atmosferą šaltinių.
Tuo tarpu kelių transportas vis dar yra dažniausiai pasirenkamas krovinių gabenimo būdas – skaičiuojama, kad daugiau nei 74 proc. sausumos transporto ES viduje vykdoma sunkvežimiais.
Tuo tarpu konkurencingo transporto – geležinkelių ir vidaus vandens kelių – dalys mažėja. Dar 2010 metais ji siekė 25 proc., o mažiau nei prieš trejus metus – 23 proc.
Parama intermodaliniam transportui
Europos Komisija nurodo, kad tokios padėties priežastis yra sunkumai konkuruoti su kelių transportu, ypač vidutiniais ir trumpesniais atstumais, daugiausia dėl „administracinių kliūčių ir perkrovimo išlaidų“.
Nauju pasiūlymu ketinama sukurti „paramos rėmus, skirtus intermodalinio ir kombinuoto transporto konkurencingumui didinti ir taip skatinti atsiribojimą nuo vien kelių transporto“, – rašoma ES institucijos svetainėje.
Būtent taip intermodalinis transportas bus skatinamas daugiausia dėl to, kad:
- šios rūšies transportui nebus taikomi leidimai ir kvotos,
- valstybės narės bus įpareigotos sukurti nacionalines politikos sistemas, palengvinančias naudojimąsi šio tipo krovinių transportu,
- bus įvestas intermodalinio perkrovimo terminalų skaidrumo reikalavimas (siekiama, kad potencialiems klientams būtų lengviau susipažinti su jų prieinamumu ir pasiūla).
Savo ruožtu kombinuotam transportui bus suteikta papildoma parama:
- atleidžiant nuo draudimo vairuoti sunkvežimius savaitgaliais, švenčių dienomis ir naktimis, jei jie naudojami vežimui trumpais atstumais, kaip pirmiau minėto kombinuoto transporto dalis,
- įpareigojant valstybes nares bent jau sumažinti vidutines intermodalinių operacijų „nuo durų iki durų“ išlaidas, mažiausiai 10 proc. per 7 metus.
Aprašytame pasiūlyme Europos Komisija taip pat teiks paramą transporto operacijoms, kurios sumažins neigiamą transporto poveikį aplinkai bent 40 proc., lyginant su vežimais vykdomais vien sunkvežimiais.
Norėdami tai paskaičiuoti transporto subjektai galės naudotis skaitmeninėmis platformomis, per kurias bus galima skaičiuoti, ar jų veikla atitinka paramos teikimo reikalavimus, – praneša EK.
Planai žadina emocijas
Dabar Europos Komisijos parengtas pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje. Tačiau tai ne pirmas kartas, kai ES institucijos nori atnaujinti kombinuotojo transporto direktyvą. Paskutiniai su tuo susiję darbai buvo vykdomi 2017 m., tačiau tuo metu „patenkinamo susitarimo“ pasiekti nepavyko.
Tuo tarpu intermodalinio ir kombinuoto transporto plėtros kelių transporto sąskaita klausimas Europoje nepaliaujamai kelia emocijas.
Europos Audito Rūmai balandį išanalizavo ES jau tada užsibrėžtus tikslus plėtojant intermodalinį transportą. Tuomet buvo daroma prielaida, kad iki 2025 m. šios rūšies transporto dalis bendrame pervežime Bendrijoje padvigubės. EAR šį planą apibūdino kaip „nerealų“.
Buvo nurodyta, kad „pagrindiniai ES intermodalinio transporto planų trūkumai, auditorių nuomone, yra: finansavimo trūkumai, valstybių narių teisės aktų derinimas, infrastruktūros trūkumas ir jos plėtros vizijos stoka, taip pat kelių transporto dominavimas“.
