TransInfo

Europos Parlamente – dėmesys Mobilumo paketui

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Lapkričio 22 – 23 d. Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitete vyko viešieji klausymai dėl Mobilumo paketo sudedamųjų dalių – rinkos bei socialinių aspektų bei kelių rinkliavų. Klausymams pirmininkavo komiteto pirmininkė Karima Delli.

Pranešimus apie socialinius rinkos aspektus perskaitė: Euro Control Route (ECR) atstovas Gerard Schipper, Prancūzijos vežėjų asociacijos atstovė Florence Berthelot, Portugalijos vežėjų asociacijos vadovas Gustavo Paulo Duarte, vairuotojų profesinių sąjungų atstovai, Vengrijos transporto kompanijos vadovas Ferenc Lajko bei Gdansko Universiteto profesorius Przemyslaw Brokowski.

Skirtingos Europos ekspertų nuomonės

Pasisakiusių ekspertų nuomonės ženkliai išsiskyrė.

Aštriai kalbėjo Prancūzijos vežėjų atstovė, akcentavusi, kad jų vežėjai per paskutinius 20 metų prarado turėtą rinkos dalį, o pagrindinė to priežastis – net 70 proc. siekiantys vairuotojų atlyginimų skirtumai ES šalyse.

Jai antrino ir profesinių sąjungų atstovai, minėdami didelį vairuotojų išnaudojimo mastą, būtinybę stiprinti kontrolę, greičiau įvesti „išmaniuosius tachografus“.

Tuo tarpu Portugalijos vežėjų atstovas apibūdino problemas, kurios labiausiai paveiks periferinių ES šalių vežėjus, įgyvendinus komandiravimo reikalavimus vairuotojams.

Vengrijos transporto įmonės, valdančios virš 4000 sunkvežimių parką, atstovas pažymėjo, kad ES įgyvendinus komandiravimo reikalavimus tarptautinių vežimų vairuotojams, pervežimų kainos gali augti 20 – 30 proc., didės infliacija, galimi tiekimo grandinės sutrikimai.

Visa tai galiausiai skaudžiai atsilieps galutiniams vartotojams – ES piliečiams

Europos Parlamento narių pateikti klausimai ir pasisakymai taip pat parodė, kad nuomonių skirtumai dėl komandiravimo nuostatų taikymo vairuotojams išlieka milžiniški ir atskirų ES valstybių pozicijos šiuo klausimu yra visiškai priešingos.

Apie kelių rinkliavas kalbėjo ekspertai iš atskirų ES valstybių kelių rinkliavas administruojančių kompanijų, aplinkosaugos agentūrų, Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU).

Daugelis pasisakiusiųjų akcentavo tikslingumą pereiti nuo „laikinės“ kelių mokesčių sistemos (vinječių) prie mokesčių už nuvažiuotą atstumą, nes tik šios sistemos gali užtikrinti principų „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ įgyvendinimą.

Taip pat buvo akcentuota būtinybė užtikrinti elektroninių kelių rinkliavų sistemų skirtingose ES valstybėse suderinamumą, kad kelių naudotojai turėtų galimybę laisvai vykti per visas ES šalis, turėdami tik vieną elektroninį rinkliavų prietaisą transporto priemonėje ir sudarę vieną sutartį su paslaugos teikėju, leidžiančią sumokėti kelių rinkliavas skirtingose valstybėse.

Vežėjų atstovai akcentavo, jog būtina visas iš kelių rinkliavų surinktas lėšas nukreipti išskirtinai tik kelių infrastruktūros priežiūrai ir plėtrai. Jei kelių rinkliavos patenka į bendrą valstybės biudžetą, jos praranda kelių rinkliavos prasmę ir tampa dar vienu mokesčiu.

Nors ir šiuo klausimu matomi nuomonių skirtumai tarp suinteresuotų pusių, tačiau akivaizdu, kad susitarti tarp ES institucijų turėtų pavykti lengviau ir tikėtinas palankus rezultatas vežėjams.

LVS šiuose klausymuose atstovavo Transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas, kuris Europos Parlamente taip pat susitiko su EP nario Algirdo Saudargo kabineto atstovais ir pristatė Lietuvos vežėjams aktualius klausimus, kurių svarstymas jau vyksta EP bei paprašė remti mums palankius sprendimus.

Paantraštės