2005 m. Lietuvos Vyriausybė patvirtino ilgalaikę transporto sistemos plėtros strategiją, kurios įgyvendinimas numatytas iki 2025 m. Ši strategija suderinta su Lietuvos ekonomikos augimo tikslais ir Europos Sąjungos transporto plėtros kryptimis. Atskiras jos punktas yra informacinių technologijų ir pažangiųjų transporto sistemų plėtra. Pagrindiniai tikslai šioje srityje yra telematinės palydovinės radijo navigacijos sistemos GALILEO, palydovinio sekimo sistemos EUTELTRACK, keitimosi duomenimis standarto EDIFACT ir kt. platesnis diegimas.
Tikslinama, kad nekalbama apie kurio nors vieno sprendimo monopolizaciją: „Informacinės infrastruktūros kūrimas reiškia ne vienos didžiulės kompiuterizuotos informacinės sistemos sukūrimą, o aplinkos, skirtos įmonių informacinių sistemų funkcionavimui, sukūrimą“.
Pažymėtina, kad jau 2005 m. Lietuvos vyriausybė suprato IT plėtros transporto sistemose perspektyvą ir svarbą. Tokios technologijos apima:
- telematikos sprendimus;
- dirbtinio intelekto sistemas sandėlių valdymui;
- blokų grandinės sprendimus tiekimo grandinės valdymui;
- kelių priežiūros sistemas su dirbtinio intelekto analitika;
- daiktų interneto elementus transporte ir gatvėse, vadinamojo „išmaniojo miesto“ kontekste, renkantys ir perduodantys informaciją į vieningą apdorojimo centrą.
Norėčiau plačiau aptarti telematiką kaip daugelio susijusių technologijų ir paslaugų pagrindą – kodėl ji tokia svarbi?
Ką sugeba parodyti telematika?
Telematikos sprendimus sudaro aparatinė įranga (sumontuota automobilyje) ir programinė įranga (veikianti serveryje, iš kurio gaunama informacija). Automobiliuose esantys jutikliai gali rinkti įvairią informaciją: geolokaciją, greitį, degalų sąnaudas, fiksuoti vairavimo anomalijas, sustojimus greitkelyje, transporto priemonės komponentų būklę ir kt.
Šie duomenys yra svarbūs, tačiau patys savaime neparodo viso bendro vaizdo. Kad informacija būtų kuo išsamesnė, ją papildo ir kiti: iš žemėlapių teikėjų, kelių tarnybų, energetikos įmonių, reguliavimo institucijų.
Jutiklių surinkta ir serveryje apdorota informacija padeda planuoti maršrutus, tvarkaraščius ir biudžetus, taupyti laiką ir degalus, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, iki minimumo sumažinti mašinų prastovas ir nelaimingus atsitikimus.
Tai tik keletas telematikos galimybių.
Duomenys realiuoju laiku. Dėl beveik visur paplitusios 5G technologijos, duomenys į abi puses perduodami be vėlavimo. Realaus laiko analizė leidžia priimti tikslesnius ir optimalius sprendimus. Pavyzdžiui, maršruto keitimas, reagavimas į avarines situacijas, reakcija į gedimus ar vairuotojų nuovargį: esant itin svarbiai situacijai, operatorius gali greičiau reaguoti į šiuos duomenis.
Prognozavimo analizė. Jautrūs jutikliai padeda iš anksto diagnozuoti gedimus ir užkirsti jiems kelią: suremontuoti arba pakeisti dalį, kol ji galutinai nesugedo ir nelėmė prastovos.
Eismo sauga. Eismo duomenys gali padėti aptikti anomalijas ir į jas reaguoti: toliau mokyti vairuotojus arba įsikišti į eismo situacijas. Pavyzdžiui, jutikliai gali nustatyti, kad vairuotojas važiuodamas užmerkė akis, ir į tai reaguoti.
Lietuvos transporto įmonėms telematikos sprendimų diegimas yra ypač svarbus, nes mūsų šalis yra viena iš Europos rinkos lyderių šioje srityje pagal augimo tempus, nuvažiuotų kilometrų skaičių ir daugelį kitų rodiklių. Šios technologijos padės įtvirtinti augimo dinamiką ir efektyvinti transporto įmonių veiklą.
„Gurtam“ pranešimas spaudai