Pagal Federalinės Vokietijos startuolių asociacijos duomenis, 2023 m. pirmąjį pusmetį Vokietijoje buvo įsteigta 1,3 tūkst. naujų startuolių, tai yra 16 proc. daugiau nei 2022 m. pirmąjį pusmetį.
Vienaragio statusą turinčių startuolių skaičius taip pat išaugo – iki 33, tai yra daugiau nei keturis kartus nuo 2018 m., nors tarptautiniame palyginime Vokietija, skaičiuojant vienam gyventojui, vis dar atsilieka nuo JAV ir Izraelio.
Atidžiau pažvelgus į Vokietijos startuolių rinką, matyti, kad dabartinė padėtis yra našta jauniesiems verslininkams – kartu akivaizdu, kad startuoliai tebėra nepakeičiamas mūsų ekonomikos inovacijų variklis. Esant ribotiems ištekliams, jos sklandžiai pritaiko savo augimo strategijas – ir joms svarbios politikos priemonės turėtų būti įgyvendinamos pakankamai greitai. Vokietijos vyriausybė turi teikti pirmenybę startuolių klausimams ir formuoti būsimo finansavimo įstatymą, atsižvelgdama į Vokietijos startuolius,” – pasakė Federalinės Vokietijos startuolių generalinė direktorė Franziska Teubert.
Neabejotina, kad ekonominė padėtis paliko savo pėdsaką ir startuolių rinkoje. Vokietijos startuolių asociacijos ir „PwC Germany“ paskelbto Vokietijos startuolių monitoringo (DSM) autoriai pažymi, kad dabartinis verslo klimato indeksas tik šiek tiek viršija žemiausią lygį nuo koronaviruso pandemijos laikų. Bendras startuolių ekosistemos vertinimas taip pat pasirodė prasčiau nei praėjusiais metais.
Vis sunkiau gauti kapitalo
Kapitalo pritraukimas taip pat tapo sudėtinga užduotimi, nes daugelis pradedančiųjų įmonių Vokietijoje susiduria su didesniu investuotojų rezervuotumu. Kaip nurodo Vokietijos startuolių stebėsenos autoriai, tik 15 proc. steigėjų teigiamai vertina rizikos kapitalo ir investuotojų norą investuoti.
Šią tendenciją išryškina ir skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ atliktos technologijų pradedančiųjų įmonių apklausos rezultatai. 8 iš 10 pradedančiųjų įmonių (79 proc.) teigė, kad dėl ekonominės padėties investuotojai tapo daug atsargesni, o 7 iš 10 startuolių (71 proc.) per ateinančius 24 mėnesius reikės kapitalo – vidutiniškai apie 2,3 mln. eurų. Tik 3 proc. pradedančiųjų įmonių teigė, kad joms kapitalo nereikia, o ketvirtadalis (25 proc.) negalėjo arba nenorėjo atsakyti.
Nors 17 proc. pradedančiųjų įmonių, kurioms reikia kapitalo, jau yra užsitikrinusios finansavimą ateinantiems dvejiems metams ir turi pakankamai lėšų, daugiau nei trys ketvirtadaliai (79 proc.) vis dar ieško finansavimo. Bent 14 proc. iš jų dabar mano, kad vargu ar pavyks surinkti reikiamą sumą.
Daugeliui pradedančiųjų įmonių pastaruoju metu teko mažinti sąnaudas ir didinti pelningumą, o tai reiškia, kad vidutinis kapitalo poreikis sumažėjo. Tačiau investuotojų nenoras neturi stabdyti Vokietijos pradedančiųjų įmonių augimo ir tarptautinės plėtros. Politikai taip pat turėtų atidžiai stebėti artimiausių mėnesių pokyčius ir prireikus imtis atsakomųjų priemonių”, – teigia „Bitkom“ vykdomosios valdybos narys Niklas Veltkampas.
Ekonominė situacija verčia daugelį pradedančiųjų įmonių pritaikyti savo strategiją prie rinkos situacijos. Pernai 44 proc. pradedančiųjų įmonių planavo pritraukti lėšų iš rizikos kapitalo (“Venture Capital”), o dabar šis skaičius gerokai sumažėjo – iki kiek daugiau nei trečdalio. Tuo pat metu, pagal Vokietijos federalinės pradedančiųjų įmonių asociacijos duomenis, maždaug trečdalis įmonių dabar pagrindiniu iššūkiu laiko likvidumą, o pernai taip manė tik ketvirtadalis jaunų verslininkų.
Panašias išvadas daro ir „Bitkom“: tik maždaug trečdalis apklaustų steigėjų (32 proc.) šiuo metu mano, kad Vokietijoje pakanka rizikos kapitalo finansavimo. Maždaug trečdalis (34 proc.) taip pat svarsto galimybę perkelti savo startuolį į užsienį dėl finansinės padėties.
Užsienio investuotojų tikslas
Kai kurie ekspertai mano, kad susijungimų ir įsigijimų tendencija, kuri 2022 m. pasiekė rekordinį lygį, taip pat gali išlikti. EY tyrimo “Rizikos kapitalas ir startuoliai Vokietijoje 2022 m.” duomenimis, jaunų Vokietijos įmonių įsigijimų skaičius išaugo nuo 171 2021 m. iki 203 2022 m. Užsienio investuotojai sudarė 67 proc. sandorių: 78 sandorius sudarė pirkėjai iš kitų Europos šalių, 53 – pirkėjai iš JAV ir 7 – pirkėjai iš Azijos.
Palyginti su rekordiniais 2021 m., įsigijimų skaičius gerokai išaugo, o investuotojai iš užsienio rodė itin didelį susidomėjimą. Tai akivaizdžiai rodo, kokie tarptautiniu mastu konkurencingi yra vietos startuoliai, jų idėjos ir verslo modeliai. Kartu tai ir skambutis politikams, nes tai reiškia, kad Vokietijoje yra daug inovacijų potencialo”, – sakė EY partneris Dr. Thomasas Pruveris.
Noras bendradarbiauti su startuoliais
Asociacijos „Bitkom“ duomenimis, šiuo metu Vokietijoje tik 3 iš 10 įmonių (29 proc.) bendradarbiauja su pradedančiosiomis įmonėmis, nors tokio bendradarbiavimo balansas dažniausiai būna teigiamas.
91 proc. apklaustų įmonių mano, kad jų lūkesčiai, susiję su bendradarbiavimu, buvo patenkinti, o nusivylimą apklausoje išreiškė tik 2 proc. įmonių. Taip pat įdomu pastebėti, kad 35 proc. įmonių į startuolius žiūri kaip į konkurentus, o ne kaip į bendradarbiavimo partnerius.
Tačiau yra ir pagirtinų išimčių. Logistikos bendrovė “DB Schenker” 2021 m. įsteigė įmonę “Schenker Ventures”, kuri remia logistikos transformacijos idėjas ir skatina inovacijas.
Šiandien “DB Schenker” pagal šią iniciatyvą jau bendradarbiauja su daugiau nei keliomis dešimtimis pradedančiųjų įmonių visame pasaulyje, įskaitant mobilumo ore mieste pradininką “Volocopter”, kuriantį autonominius mobiliuosius robotus, arba pradedančiąją įmonę “Fernride”, kuri leidžia pusiau autonominius sunkvežimius valdyti nuotoliniu būdu.
Kokias tendencijas verta stebėti?
Robotizacija
2019 m. pabaigoje buvo įkurtas startuolis „WAKU Robotics“. Ši jauna įmonė siekia plėtoti automatizavimą ir robotiką logistikos srityje. Šiuo tikslu „WAKU Robotics“ siūlo debesų kompiuterijos pagrįstą orkestravimo ir valdymo priemonę, kuri leidžia užtikrinti sklandų mobiliųjų robotų sistemų ryšį.
Duomenų gavyba
Dortmunde įsikūręs startuolis „MotionMiners“ siūlo skaitmeninį sprendimą, skirtą procesų optimizavimui pramoniniame kontekste. „Motion-Mining®“ leidžia anonimiškai ir holistiškai analizuoti rankinio darbo procesų efektyvumą ir ergonomiką. Darbuotojai aprūpinami jutikliais, o darbo aplinka – “beacon”. Vėliau duomenys vertinami naudojant mašininio mokymosi algoritmus.
Dirbtinis intelektas
Berlyne įsikūrusį startuolį „traide AI“ 2021 m. įkūrė Leonie Althaus, Philippas Friebertshäuseris ir Hendrikas Niemannas. „traide AI“ siekia optimizuoti muitinės procesus pasitelkdama dirbtinį intelektą, ir taip padaryti tarptautinę prekybą efektyvesnę ir saugesnę įmonėms.
CO2 valdymas
Berlyne įsikūrusi pradedančioji įmonė „Cozero“ siūlo holistinę CO2 valdymo programinę įrangą, kurioje atsižvelgiama į įvairius išmetamųjų teršalų faktorius, pavyzdžiui, pastatų ir transporto priemonių energijos suvartojimą, prekių ir paslaugų pirkimą ir IT infrastruktūros naudojimą. 2022 m. lapkričio mėn. „Cozero“ gavo Vokietijos tvarumo apdovanojimą už savo programinės įrangos sprendimą.
Autonominis vairavimas
Bendrovė „Fernride“ siūlo pusiau autonominio vairavimo sprendimus. Įmonė užsibrėžė tikslą sumažinti didėjantį sunkvežimių vairuotojų trūkumą ir sumažinti didelį išmetamo CO2 kiekį transporte. Pradedančioji įmonė bendradarbiauja su tokiais gigantais kaip „Volkswagen“, „DB Schenker“ ir „B/S/H“.