Haroldas J. Daggettas, Tarptautinės jūreivių asociacijos (ILA), atstovaujančios maždaug 45 tūkst. uostų darbuotojų prezidentas teigė, kad „vis labiau tikėtina“, jog streikas įvyks keliuose rytinės pakrantės ir Meksikos įlankos uostuose. Jis pabrėžė, kad ILA ir darbdaviams atstovaujantis JAV jūrininkų aljansas (USMX) turi „vis mažiau laiko“ užkirsti kelią didžiuliam streikui, kuris turėtų prasidėti spalį.
ILA atstovauja kelių dešimčių rytinės JAV dalies ir Meksikos įlankos regiono uostų darbuotojams. Šeši iš jų yra 10 didžiausių šalies uostų sąraše.
Dabartinė ILA ir USMX sutartis baigiasi rugsėjo 30 d. Birželį abiejų šalių derybos nutrūko dėl profesinių sąjungų atstovų kaltinimų, kad „Maersk“ grupei priklausanti „APM Terminals“ uosto operacijose naudoja automatizavimo technologijas, pažeisdama ankstesnius susitarimus. Teigiama, kad Danijos logistikos grupės terminale Mobile mieste, Alabamos valstijoje, turėjo būti naudojami automatizuoti įvažiavimo vartai. ILA tai pavadino bandymu „automatizuojant mažinti darbo vietų skaičių“.
ILA tvirtina, kad ši sistema leidžia priimti transporto priemones be profesinių sąjungų darbuotojų. Be to, darbuotojų organizacija pasiteiravo, ar panašios sistemos naudojamos kituose uostuose.
Spalio 1 d. prasidėsiančio streiko perspektyva neduoda ramybės laivų savininkams, uostų operatoriams, krovinių siuntėjams ir importuotojams. Taip yra todėl, kad streikas įvyktų prieššventinio piko sezono metu, kuriam būdinga didesnė paklausa.
Netgi buvo raginama, kad prezidento Joe Bideno administracija tarpininkautų abiejų šalių derybose, kad būtų užkirstas kelias streikui. Panašioje situacijoje 2023 m. Darbo departamentas padėjo susitarti dėl susitarimo su Vakarų pakrantės dokininkais.
Tačiau, kaip pranešė pramonės portalas „Maritime Executive“, ILA nesidomi jokia išorine pagalba derybose su darbdaviais. H. Daggettas pabrėžė, kad profsąjungų nariai palaiko profesinės sąjungos vadovybę ir yra pasirengę išeiti į gatves.
ILA kovoja ne tik prieš automatizaciją uostuose, bet ir už darbuotojų atlyginimų didinimą kaip atlygį už jų darbą COVID-19 pandemijos metu, kai buvo užtikrintas sklandus uostų darbas, nepaisant sudėtingos sanitarinės padėties ir ypatingos jūrų transporto veiklos.
Kaip nurodo „Maritime Executive“, ankstesnės derybos 2012 ir 2018 m. buvo sėkmingos ir streikai buvo nutraukti. Paskutinį kartą ILA priklausantys darbuotojai uostuose protestavo 1977 m.
Galimi streiko padariniai
Galimas streikas 36 rytinių ir pietinių Jungtinių Amerikos Valstijų uostuose bus juntamas ne tik JAV, bet ir pasaulinėje logistikoje. Dėl jo minėtuose objektuose, įskaitant Niujorką ir Naująjį Džersį, gali susidaryti spūstys. Taip pat gali būti, kad kai kurie kruizai bus perkelti į kitų šalies regionų uostus, o tai savo ruožtu gali lemti spūstis Vakarų pakrantės prieplaukose.
Perkrova reiškia mažesnę pajėgumų pasiūlą rinkoje, o tai savo ruožtu lemia didesnius tarifus. Taip pat svarbu nepamiršti, kad bet koks streikas vyks per intensyvų piko sezoną, o tai gali dar labiau didinti konteinerių krovinių vežimo kainas. Per pastaruosius kelis mėnesius konteinerių tarifai kilo taip sparčiai, kaip dar nebuvo nuo pandemijos laikų. Tai lėmė keli veiksniai. Pirmiausia, tai poreikis plaukti iš Azijos į Europą aplink Afriką dėl Raudonosios jūros krizės. Taip pat didėja laivų savininkų išlaidos, be to, konteineriai ilgiau grįžta į Aziją, todėl rinkoje yra mažiau konteinerių.
Nors Sueco kanalą laivų savininkai dažniausiai aplenkia, problemos kyla ir kitame garsiame jūrų kelyje – Panamos kanale, kurį jau kelis mėnesius vargina žemas vandens lygis, o tai labai riboja jo pajėgumus. Be to, gegužę prie šios problemos prisidėjo audros Azijoje, dėl kurių susidarė spūstys Azijos uostuose ir vėlavo konteinerių grąžinimas.
Visa tai turi įtakos laivybai tuo metu, kai paklausa Europoje pamažu atsigauna, o tai savaime didina kainas.