Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, praėjusiais metais paslaugų robotų pardavimai pasaulyje išaugo 48 proc. iki 158 tūkst. vienetų. Tai lėmė spartus e. prekybos augimas, smarkiai išaugusios darbo jėgos sąnaudos ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas kai kuriuose pasaulio regionuose, įskaitant Europą.
Robotikos pramonė sparčiai auga. Paklausą skatina kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir sunkumai įdarbinant aptarnavimo srities darbuotojus. IFR suskaičiavo beveik 1000 paslaugų robotų tiekėjų visame pasaulyje, siūlančių automatizuotas paslaugas“, – sako IFR prezidentė Marina Bill.
2022 m. buvo įdiegta daugiau nei pusė milijono naujų robotų, t. y. 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Didžiausia šio diegimo dalis tenka Azijai, kuriai priklauso 73 proc. visų pasaulyje įdiegtų robotų. Europai ir Amerikai tenka atitinkamai 15 proc. ir 10 proc. robotų diegimo rinkos. Vien Kinijai tenka daugiau kaip 50 proc. pasaulinės robotų paklausos, o tai rodo dinamišką automatikos plėtrą šioje šalyje. Europoje 2022 m. buvo įdiegta 71 tūkst. naujų robotų, iš jų 36 proc. – Vokietijoje.
Logistikos robotizacijos pažanga
Didžiausią pasaulinės robotikos rinkos dalį sudaro transporto ir logistikos sektoriuje naudojami mobilieji įrenginiai. Daugiau nei pusė šių prietaisų yra skirti kroviniams vežti. 2022 m. jų pasauliniai pardavimai padidėjo 44 proc. iki maždaug 86 tūkst. vienetų.
Dėl logistikos darbuotojų trūkumo didėja paklausa – logistikos įmonės vis daugiau investuoja į robotiką ir automatizavimą. Pavyzdžiui, „Amazon“ masiškai investuoja į logistikos automatizavimą. Šiam tikslui nuo 2022 m. bendrovė skyrė apie 1 mlrd. dolerių. Šiais metais milžinė investavo į papildomus robotizuotus sprendimus.
Analitikų bendrovės „Precedence Research“ duomenimis, praėjusiais metais pasaulinės logistikos robotų rinkos vertė siekė 8,78 mlrd. dolerių. Analitikai prognozuoja, kad 2033 m., esant vidutiniam 16,24 proc. metiniam augimo tempui, ji pasieks 39,55 mlrd. dolerių.
Robotų gamintojai vis dažniau integruoja techninę ir programinę įrangą, kad patenkintų sandėliavimo ir logistikos sektoriaus poreikius. Robotai, turintys dirbtinį intelektą, atveria naujas galimybes šiam sektoriui“, – aiškina M. Bill.
Dirbtinio intelekto taikymas robotikoje visų pirma skirtas tam, kad robotai būtų pripratinti prie kintančių ir nenuspėjamų situacijų. Naudojant dirbtinį intelektą, pagrįstą ne paprastomis programomis, o mokymusi iš patirties, robotai gali greitai išmokti dirbti savarankiškai. Jie naudoja optines sistemas, kad autonomiškai gabentų prekes po gamyklas, ir gali sutrumpinti užduočių atlikimo laiką nuo 90 minučių iki kelių sekundžių.
Platus robotikos ir automatizavimo priemonių naudojimas yra labai svarbus sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą ir sudarant sąlygas šios svarbios pramonės šakos augimui ateityje“, – pabrėžia IFR prezidentė.
Robotams – taip, bet ne iš karto
Tarptautinė technologijų bendrovė „Körber“ įsitikinusi, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumą galima veiksmingai įveikti pasitelkiant robotus. Šioje srityje mašinos jau padeda žmonėms. Korporacijos teigimu, robotų panaudojimo galimybės yra labai plačios – nuo vidinės logistikos iki gamybos.
Vidinėje logistikoje – tiek gamyboje, tiek distribucijoje – robotai atlieka įvairias transportavimo, sandėliavimo ir tvarkymo užduotis. Konteinerių ir padėklų gabenimas tarp skirtingų sektorių ir užsakymų komplektavimas naudojant autonominius robotus yra tipiški pavyzdžiai (robotų taikymo – red.)“, – sako Michael Heidu, „Körber Supply Chain“ produktų ir sprendimų vadovas.
Sektoriaus organizacijos, tokios kaip Robotų pramonės asociacija (RIA) ir Tarptautinė robotikos federacija pranešė, kad robotai sandėliuose suteikia daug privalumų, kurie gerokai padidina sandėlių veiklos efektyvumą. Darbo jėgos trūkumo eroje daugeliui įmonių tai yra vienintelis būdas užtikrinti verslo tęstinumą. Pateikiame keletą pavyzdžių, kai mašinos gali veiksmingai pakeisti trūkstamus darbuotojus:
- robotai gali perimti pasikartojančias užduotis, pavyzdžiui, prekių rūšiavimą, pakavimą ir perkėlimą;
- veikia nepertraukiamai, taip padidindami bendrą sandėlio operacijų efektyvumą;
- gali prisiimti didesnį darbo krūvį;
- gali atlikti darbus pavojingose ar sunkiai prieinamose vietose;
- sandėlio robotai tampa vis lankstesni ir gali būti greitai perprogramuojami įvairioms užduotims atlikti atsižvelgiant į sandėlio veiklos poreikius;
- gali dirbti su aukštesniais stelažais, kuriems reikia kvalifikuotų darbuotojų.
Bendrovės „Konfederacja Lewiatan“ valdybos patarėjas ir Varšuvos universiteto profesorius dr. Jacekas Męcina „Newseria Innowacje“ interviu sakė, kad investicijos į robotizaciją ir automatizavimą, o taip pat dirbtinio intelekto naudojimas technologiniuose procesuose kartu su robotais arba šių procesų automatizavimu bus proveržis darbo rinkoje, nors tai ir neįvyks greitai.
Įmonių apklausos rodo, kad net ne pirmaisiais šių investicijų metais, o tik po kurio laiko įvyks užimtumo (darbo rinkoje – red.) pokyčių. Šie padariniai, įskaitant neigiamus, bus matomi tikriausiai per dešimtmetį, todėl turime laiko pasiruošti“, – sakė dr. J. Męcina.
Panašios nuomonės laikosi ir Michaelas Heidu, teigdamas, kad kai kuriuos darbus žmonės atlieka geriau nei mašinos. Jo nuomone, žmonės geriau geba savarankiškai atpažinti neapibrėžtą aplinką ir objektus, kur robotai dažnai pasiekia savo galimybių ribas. Kaip pavyzdį ekspertas pateikia komplektavimo darbus sandėliuose. Jo nuomone, nepaisant sparčiai tobulėjančių sensorinių technologijų, robotai vis dėlto turi tam tikrų apribojimų atpažindami atskiras dalis.
Daugiau robotų nei žmonių
Nepaisant to, reikėtų nepamiršti, kad Europoje vyksta demografinis gyventojų senėjimo procesas, o tai reiškia, kad darbo jėgos ištekliai kasmet mažėja. Dr. J. Męcina įsitikinęs, kad šį trūkumą teks iš dalies užpildyti investuojant į modernias technologijas, robotizaciją ir automatizavimą.
75 proc. išsivysčiusiose rinkose veikiančių sandėlių valdymo sektoriaus įmonių patiria sunkumų įdarbindamos darbuotojus, rodo „Gi Group Holding“ užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas. Europoje trūksta 11 mln. darbuotojų. Tačiau šiandien iššūkis yra ne tik darbuotojų trūkumas, bet ir darbo jėgos kokybė. Tyrimas rodo, kad daugeliui šiuo metu sandėliavimo pramonėje dirbančių darbuotojų trūksta įgūdžių ir atitinkamos patirties.
Remiantis „Gartner“ prognozėmis, dėl darbo jėgos trūkumo iki 2028 m. gamybos, mažmeninės prekybos ir logistikos sektoriuose išmaniųjų robotų skaičius viršys realių darbuotojų skaičių. Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje logistikos pramonei kils iššūkių ne tik dėl to, ar panaudoti automatizavimą darbo jėgos spragoms užpildyti. Taip sparčiai besiplečiančios robotikos rinkos amžiuje bus daug sunkiau suderinti žmonių ir robotų darbo jėgą.
5 robotikos tendencijos 2024 m.
1. Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis robotikoje
Generatyvinis dirbtinis intelektas pakeitė robotų programavimo būdą – vietoj tradicinio kodavimo naudojama paprasta kalba, todėl nereikia specialių programavimo įgūdžių. Be to, prognozuojamasis dirbtinis intelektas analizuoja našumą, kad numatytų įrangos gedimus, o tai gali gerokai sumažinti išlaidas, susijusias su mašinų prastovomis. Prognozavimo įrankiai analizuoja robotų našumo duomenis, kad nustatytų būsimą įrangos būklę. Tai gali padėti gamintojams sutaupyti išlaidas, susijusias su mašinų prastovomis, kurios priklausomai nuo pramonės šakos gali būti labai didelės (pavyzdžiui, JAV automobilių dalių pramonėje kiekviena neplanuotos prastovos valanda kainuoja 1,3 mln. dolerių).
2. Nauji kobotų panaudojimo būdai
Kobotai su pažangiais jutikliais, regos technologijomis ir išmaniaisiais griebtuvais vis dažniau naudojami dirbti kartu su žmonėmis, ypač atliekant tokias užduotis kaip suvirinimas. Jie laikomi tradicinių pramoninių robotų papildymu ir taip pat padeda užpildyti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
3. Mobilieji manipuliatoriai
Šie robotai jungia darbo platformų mobilumą ir robotų rankų miklumą, automatizuoja užduotis tokiuose sektoriuose kaip automobilių pramonė ir logistika. Jutikliais ir kameromis aprūpinti robotai atlieka patikrinimus ir techninę priežiūrą, padėdami darbuotojams.
4. Skaitmeniniai dvyniai
Skaitmeniniai dvyniai – tai virtualūs modeliai, atitinkantys realius objektus, sistemas ar procesus. Jie leidžia imituoti fizinių analogų veikimą ir stebėti jų būklę realiuoju laiku, todėl galima geriau planuoti, optimizuoti operacijas ir numatyti galimus gedimus, kol jie dar neįvyko.
5. Humanoidiniai robotai
Didelė pažanga daroma kuriant humanoidinius robotus, skirtus įvairioms užduotims atlikti įvairiose aplinkose. Į žmogų panaši konstrukcija su dviem rankomis ir kojomis leidžia robotą lanksčiai naudoti darbo aplinkoje, kuri iš tikrųjų buvo sukurta žmonėms. Todėl jį galima lengvai integruoti, pavyzdžiui, į esamus procesus ir sandėlių infrastruktūrą.
Šaltinis: IFR
Bendradarbiavimas: Natalia Jakubowska