Rudenį padidėja eismo įvykių, kuriuose dalyvauja laukiniai gyvūnai, kiekis. Kartais susidūrimo galima išvengti, tačiau jei tai neįmanoma, reikėtų žinoti, kaip elgtis iš karto po susidūrimo. Štai keletas naudingų patarimų.
Eismo įvykių, kuriuose dalyvauja miško gyvūnai, skaičius auga. Tokie įvykiai įvyksta ne tik vietinės reikšmės keliuose, bei ir greitkeliuose. Taip atsitinka dėl netinkamai įrengtų apsaugų arba jų nebuvimo. Kaip elgtis, kad išvengtumėte susidūrimo ir ką daryti, jei jis vis dėlto įvyko?
Išlaikykite ypatingą budrumą
Rudenį ir žiemos pabaigoje, nuo saulėtekio iki saulėlydžio, vairuotojai turi būti itin budrūs, nes tuo metu gyvūnai yra labiausiai aktyvūs. Žinoma, šis reikalavimas yra taikomas tik važiuojant keliais, vedančiais per miškus, pievas ir netoli jų.
Jei ant kelio išbėga laukinis gyvūnas, būtina tuoj pat sulėtinti greitį. Bandymas apvažiuoti kanopinį gyvūną gali baigtis fatališkai, nes paprastai jie juda grupėmis. Todėl kontroliuojamas smūgis yra mažiau rizikingas, nei nekontroliuojamas apvažiavimo manevras.
Jei kelio važiuojamoje dalyje esantis gyvūnas sustingo ir nejuda, būtina išjungti transporto priemonės ilgąsias šviesas. Geriausia yra pradėti „mirksėti“ ir spausti garsinį signalą, kad priverstumėte gyvūną išeiti iš sąstingio.
Ką daryti įvykus eismo įvykiui?
Vairuotojas privalo kuo greičiau užtikrinti eismo įvykio vietos saugumą – įjungti avarines šviesas ir pastatyti įspėjamąjį trikampį ženklą. Reikia patraukti transporto priemonę iš važiuojamosios dalies.
Keisti transporto priemonės dislokacijos negalima tais atvejais, jei yra eismo įvykio aukų.
Nereikėtų prieiti prie sužeisto gyvūno pernelyg arti – negalima jo liesti nei, juo labiau, pervežinėti. Gyvūnas gali būti agresyvus. Jei gyvūnas išgyveno, policija privalo iškviesti veterinarą.
Ar gyvūnų baidymo priemonės atbaido gyvūnus?
Rinkoje galima įsigyti specialių švilpukų, montuojamų ant transporto priemonės priekinio buferio arba tarp grotelių. Važiuojant didesniu greičiu judantis oras aktyvuoja švilpuką, leidžiantį aukšto dažnio garsus, kurių žmogaus ausis negali girdėti. Šį garsą puikiai girdi gyvūnai. Jie labai nemėgsta tokių tonų.
Vis dėlto mokslinių tyrimų metu nenustatyta jokios elnių reakcijos į šias baidymo priemones (vadinamus švilpukus). Gamintojų naudojamas garso bangų dažnis yra kur kas aukštesnis, nei toks, kuris darytų poveikį elnių šeimos žinduoliams.