Protestas pasiteisino. Transporto sektoriaus atstovai palankiai vertina sprendimą, nors iššūkiai vis dar išlieka dėl sektoriaus struktūros. Vyriausybė žada suteikti planavimo saugumą ir, pasak pareiškimų, „kurti didesnį kainų skaidrumą keliuose“, taip pat stabilizuoti infrastruktūros finansavimą.
Pagrindiniai pakeitimai:
- Rinkliavos indeksavimo sustabdymas: 2026 m. automatinis infrastruktūros išlaidų indeksavimas pagal infliaciją nebus taikomas. Tačiau vinjetės kaina bus reguliuojama pagal standartinę infliacijos normą (+2,9 proc.).
- Ekologinių kaštų paskirstymas: oro tarša, triukšmas ir CO₂ emisijos iš sunkiasvorių transporto priemonių taps reikšmingu bendrųjų 42 mln. eurų kaštų komponentu.
- Elektrinių sunkvežimių skatinimas: nekenksmingiems transporto priemonių modeliams, kurių svoris viršija 3,5 tonos, iki 2030 m. bus taikoma 75 proc. nuolaida rinkliavoms.
Austrija – rinkliavų rekordų šalis
Kritikai piktinasi, kad Austrijos rinkliavos dydis santykinai aukštas: Austrijos ekonomikos rūmų (WKÜ) duomenimis, 50 eurų rinkliava Austrijoje leidžia nuvažiuoti tik 94 kilometrus, Vokietijoje šis skaičius siekia 144 km, o Lenkijoje – net 535 km.
Sektorius ypač džiaugėsi indeksavimo sustabdymo įtraukimų – tai ne tik finansinė priemonė, bet ir signalas apie valdžios norą dialogo link. Vis dėlto išlaidų augimas lieka dideliu rūpesčiu – ypač dėl mokesčių, darbo užmokesčio kilimo ir bendros krovinių pervežėjų ekonomikos padėties.
WKÜ jau nuo vasaros skleidė įspėjimus apie finansinį spaudimą transporto sektoriui. Aleksandras Klacska, WKÜ vadovas minėjo, kad daug įmonių „arteja savo išlaidų ribai“.
Statistika yra nepalanki:
- Naujų sunkvežimių registracijų skaičius nuo 2025 m. sausio iki gegužės sumažėjo 21 proc.
- WKÜ atlikta apklausa parodė, kad tik 58 proc. transporto įmonių šiuo metu savo užsakymų apimtis vertina kaip pakankamas.
- 40 tonų sunkvežimio metinės eksploatacijos kaštai jau viršijo 80 tūkst. eurų ir, prognozuojama, 2026 m. gali pasiekti beveik 92 tūkst. eurų.
