“Invega” duomenimis, 2020-taisiais verslas per finansines ir dotacijų priemones gavo virš 526 mln. Eur. Didžiausia šių lėšų dalis – beveik 380 mln. Eur – skirta verslininkams padėti sušvelninti pandemijos poveikį. Šiuo metu bent 30 proc. apyvartos susitraukimą patiriančių įmonių, galinčių pretenduoti į valstybės pagalbą, yra 94 tūkst. Tam jau ruošiamos pagalbos priemonės.
Aptardamas Lietuvos verslo situaciją, finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis išskiria kelis verslo sektorius, kurie pandemijos metu nukentėjo bene labiausiai. Be turizmo, aviacijos, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų verslų, jis išskiria ir krovinių gabenimo sektorių, ypač tarptautinį transportą. Pirmo karantino metu dėl sugriežtintos sienų kontrolės ir pasaulinio neapibrėžtumo, vežėjams teko ilgai laukti pasienio punktuose, procesai strigo.
Gamybos ir prekybos sektoriai irgi nemenkai paliesti pandemijos padarinių. Gamybos sektoriaus įmonėms reikėjo ir tebereikia atrasti naujų būdų, kaip organizuoti darbą ir užtikrinti darbuotojų saugumą.
„Įmonės pakeitė darbo organizavimo principus, kontroliuoja judėjimą, darbo laiką ir net maisto pertraukas įmonės viduje. Neretai įmonės taiko 2 ar net 3 pamainų darbo principus, kai vienos pamainos darbuotojai visiškai nesusitinka su kitos pamainos darbuotojais,“ – komentuoja pašnekovas.
Prekybos sektorius turi būti itin lankstus, norėdamas prisitaikyti prie naujų ribojimų ir į juos laiku reaguoti.
„Pradedant nuo priverstinio nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymo iki papildomų saugumo priemonių, tokių kaip privalomo atstumo išlaikymas, apribojimai automobilių aikštelėse, privalomo prekybos ploto užtikrinimas vienam klientui ir jų srautų kontrolė,“ – pastebi finansų ekspertas.
Darbuotojų nuomos įmonės, ypač teikiančios paslaugas tarp skirtingų šalių, taip pat iki šiol susiduria su dideliais sunkumais. Pavasario karantino metu apgyvendinimo veikla buvo sutrikdyta, todėl darbuotojus reikėjo saugiai transportuoti namo, tam buvo užsakomi net specialūs skrydžiai.
„Stresinei situacijai atslūgus įmonės vėl siuntė savo darbuotojus į objektus, tačiau susidūrė su kita problema: priverstine 2 savaičių izoliacija, tai didino įmonių kaštus,“ – išskiria E. Volskis, paminėdamas ir nekilnojamojo turto plėtojimo sektorių, kuris dėl ateities neapibrėžtumo irgi tapo vienas labiausiai pandemijos paveiktų.
Šių sunkumų sprendimas verslui buvo aktualus ne tik po pavasario karantino, bet ir dabar, mąstant, kaip ateityje pašalinti šios žiemos karantino padarinius.
Verslo finansavimas
Paklaustas, ko šiuo metu verslams reikia labiausiai, finansų ekspertas akcentuoja, kad dabar dažniausiai pritrūksta apyvartinių lėšų. „Karantino apribojimai padarė didelę įtaką daugumos įmonių pajamoms. Kai kurie verslai visiškai prarado pajamas, tačiau turėjo dengti einamąsias išlaidas: darbuotojų užmokesčius, patalpų nuomą ir panašiai. Dėl šios priežasties verslams reikalinga išorinė pagalba,“ – komentuoja pašnekovas. Jis priduria, kad visgi buvo ir tokių įmonių, kurių pardavimai išaugo, todėl papildomos lėšos reikalingos investiciniams projektams arba augančio užsakymų srauto finansavimui.
Pagrindinis klausimas išlieka, kaip verslai turėtų valdyti pinigų srautus ir kokių veiksmų imtis, kad padariniai nebūtų skaudūs. Eksperto nuomone – aktyviai komunikuoti su pagrindiniais kreditoriais pristatant realią įmonės mokumo būklę.
„Jei įmonės mokėtinų sumų vėlavimo lygis yra išaugęs, reikia formuoti bent jau dalinio atsiskaitymo planus ir ieškoti papildomų pardavimo rinkų, kanalų, kurie padėtų atstatyti pajamų srautus“, – tikina E. Volskis, pridurdamas, kad turint aiškų veiklos planą galima kreiptis ir į išorinius kreditorius, kurie gali kompensuoti laikiną pajamų trūkumą.
Ar verta skolintis?
Ko gero, daugeliui verslininkų kirba klausimas, ar tikrai verta ir yra protinga skolintis šiuo metu. Karantinas dar nesibaigia, tad verslai yra nežinioje. Galbūt vietoj papildomo finansavimo ieškojimo mažiau padarinių sukeltų veiklos sustabdymas? Finansų ekspertas tikina, kad veiklos stabdymas nerekomenduojamas, kol išlaikomas įmonės mokumas, tačiau veiklos adaptacija atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos sąlygas yra būtina. Tai padės lengviau atsitiesti, be to, kreditoriai taip pat palankiau žiūri į verslus, kurie turi sudarę tolesnį veiksmų planą.
E. Volskis atkreipia dėmesį, kad net jei šiuo metu nėra reikalingas papildomas išorės finansavimas, verslams vertėtų pasitikrinti savo galimybes. „Kreditoriai atlieka rizikos vertinimą ir gali pasakyti, kokią lėšų sumą turi galimybę pasiskolinti besikreipianti įmonė, pakomentuoti pagrindinius verslo rizikos veiksnius, įvertinti verslo plano stabilizavimo priemones, patarti verslo vystymo ar kitais klausimais,“ – pabrėžia finansų ekspertas, pridurdamas, kad dabar būtina pasinaudoti ir valstybės teikiama pagalba, kuri leidžia finansavimą gauti kur kas palankesnėmis nei standartinėmis rinkos sąlygomis.
Finansavimas augs
Komerciniai bankai pastebi rizikų, susijusių su transporto įmonėmis, tačiau finansavimas šiam sektoriui turėtų augti, rašo „Verslo žinios“.
Banko „Swedbank“ verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas teigia, kad nuo trečiojo 2020-ųjų ketvirčio pastebimas sektoriaus investicijų suaktyvėjimas, kuris leidžia planuoti transporto sektoriaus paskolų portfelio augimą.
SEB verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis taip pat pastebi, kad rinkoje galima matyti, jog stambios transporto įmonės šiemet ketina didinti investicijas į transporto parką.
Lietuvos banko duomenimis, transporto ir saugojimo įmonėms pernai suteiktų paskolų portfelis sumažėjo nuo 736 mln. Eur pirmąjį ketvirtį iki 591 mln. trečiąjį.