Vokietijos verslo nuotaikos gerėja: kada tai pajus vežėjai?

Vokietijos įmonių pasitikėjimas stiprėja, tačiau naujausi gamybos duomenys kol kas nepatvirtina optimistiškesnių nuotaikų. Rugsėjį „ifo“ indeksas pakilo nuo 88,8 iki 89,9 punkto. Įmonės palankiau vertino tiek dabartinę padėtį, tiek artimiausių mėnesių perspektyvas.

Rugsėjo 24 d. pagrindiniai Vokietijos ekonomikos tyrimų institutai paskelbė bendrą ekonomikos vertinimą. Jame 2026 m. augimo prognozė padidinta iki 1,3 proc. – 0,7 procentinio punkto daugiau nei pavasarį.

Tačiau liepą pramonės gamyba pastebimai sumažėjo, o naujausi duomenys rodo ir nedidelį prekių eksporto nuosmukį. Ekspeditoriams ir vežėjams šis atotrūkis svarbus: geresnės verslo nuotaikos gali rodyti būsimą aktyvumo augimą, tačiau papildomų transporto užsakymų atsiras tik įmonėms pradėjus daugiau gaminti, užsakyti ir parduoti prekių.

Pramonės lūkesčiai gerėja, tačiau užsakymų vis dar trūksta

2026 m. pirmąjį pusmetį eksportas ir apdirbamosios gamybos sukurta pridėtinė vertė augo gerokai sparčiau, nei tikėtasi. Bendrame institutų vertinime nurodoma, kad paklausą palaikė atspari pasaulio ekonomika. Papildomą impulsą suteikė sparti dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra ir dėl karo su Iranu sutrikusi konkurentų gamyba Persijos įlankos regione.

Rugsėjį pagerėjo ir pramonės verslo klimato rodiklis „ifo“ apklausoje. Tam daugiausia įtakos turėjo optimistiškesni įmonių lūkesčiai, ypač elektros įrangos sektoriuje. Vis dėlto dabartinę padėtį pramonės bendrovės vertino šiek tiek prasčiau nei rugpjūtį, o užsakymų portfeliais tebebuvo nepatenkintos.

„ifo“ institutas taip pat pabrėžė, kad automobilių pramonės padėtis išlieka sudėtinga.

Pramonę ir jos tiekimo grandines aptarnaujančiam transportui šie duomenys dar nerodo plataus masto atsigavimo. Nors pirmąjį pusmetį gamyba ir eksportas palaikė ekonomiką, naujausias nuosmukis atskleidžia jos pažeidžiamumą.

Institutai prognozuoja, kad metų pabaigoje prie augimo labiau prisidės užsienio paklausa, ypač Europos rinkose. Tarptautinius vežimus organizuojantiems ekspeditoriams tai konkretesnis signalas apie galimą užsakymų augimą nei vien bendra BVP prognozė.

Žemas vandens lygis veikia ir gamybą

Nuo liepos vidurio išliekantis žemas vandens lygis trikdo krovinių gabenimą. Ekonomikos tyrėjų vertinimu, ši problema ypač veikia chemijos pramonę. Bendrame vertinime minimi gamybos apribojimai, kylantys dėl transporto sutrikimų.

Poveikis neapsiriboja vidaus vandenų laivyba. Jei žaliavų nepavyksta pristatyti reikiamu kiekiu, gali mažėti gamyba, o kartu – ir kitomis transporto rūšimis vežamų krovinių apimtis.

Institutai prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį BVP, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidės vos 0,1 proc. Ekonominį aktyvumą riboja ne tik žemas vandens lygis, bet ir išaugusios energijos kainos.

Ketvirtąjį ketvirtį padėtis turėtų gerėti. Vandens lygiui normalizavusis, gamybos trikdžiai galėtų sumažėti, o dalis atidėtų užsakymų būtų įvykdyta. Tačiau iš prognozės negalima nustatyti, kiek dėl to padidėtų kelių transportu vežamų krovinių apimtis.

Prekybos nuotaikos gerėja, tačiau vartojimas išlieka silpnas

Rugsėjį pagerėjo „ifo“ verslo klimato rodiklis ir prekybos sektoriuje. Įmonės palankiau vertino dabartinę veiklą bei ateities perspektyvas. Vis dėlto mažmenininkai išlieka atsargūs dėl didėjančios infliacijos.

Institutų vertinimu, pirmąjį pusmetį eksporto ir pramonės rezultatai viršijo lūkesčius, tačiau namų ūkių vartojimas išliko silpnas. Didesnės energijos kainos mažina gyventojų perkamąją galią.

Tai leidžia manyti, kad mažmeninės prekybos ir vartojimo prekių vežimo paklausa artimiausiu metu gali augti lėčiau nei eksportui dirbančiuose pramonės sektoriuose. Spartesnio privataus vartojimo augimo tikimasi tik 2027 m., didėjant realiosioms disponuojamosioms pajamoms.

Prognozuojama, kad vartotojų kainos 2026 m. didės 2,8 proc., o 2027 m. – 3,2 proc. Transporto įmonėms energijos kainos taip pat tiesiogiai didina sąnaudas, nepriklausomai nuo klientų paklausos pokyčių.

Infrastruktūros projektai palaiko statybą

Statybų sektoriaus įmonių pasitikėjimas rugsėjį beveik nepasikeitė. Dabartinę veiklą bendrovės vertino šiek tiek geriau, tačiau jų lūkesčiai nežymiai pablogėjo. „ifo“ duomenimis, infrastruktūros statybos padėtis išlieka palankesnė nei pastatų statybos.

Ekonomikos tyrėjai tikisi, kad didėjančios viešosios investicijos į infrastruktūrą ir gynybą vis labiau palaikys ekonomiką. Jos turėtų skatinti investicijas ir tarpinių prekių paklausą. Transporto sektoriui tai galėtų reikšti daugiau statybinių medžiagų, technikos ir projektinių krovinių vežimo užsakymų.

Nuoseklesnio būsto statybos atsigavimo tikimasi tik 2027 m., o privačios investicijos apskritai turėtų išlikti silpnos. Todėl statybų sektorių aptarnaujantiems vežėjams svarbu, su kokiais užsakovais jie dirba: viešosios infrastruktūros projektų ir privačiai finansuojamos pastatų statybos perspektyvos skiriasi.

Atsigavimas tebėra trapus

Ekonomika pasirodė atsparesnė, nei tikėtasi. Tačiau atsigavimas remiasi siauru pagrindu: augimą riboja didelės energijos kainos ir struktūrinės problemos, – teigia Oliver Holtemöller, Halle Leibnizo ekonomikos tyrimų instituto ekonominių tyrimų vadovas.

Institutai prognozuoja, kad 2027 m. ekonomika augs 1,1 proc., o 2028 m. – vos 0,4 proc. Viena svarbiausių priežasčių – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, palaipsniui ribojantis Vokietijos ekonomikos augimo potencialą.

Transporto paklausos perspektyvos priklauso nuo klientų sektoriaus. Eksportuojantys gamintojai ir viešosios infrastruktūros projektai gali palaikyti užsakymus, o mažmeninė prekyba, privačios investicijos ir būsto statyba greičiausiai atsigaus lėčiau.

Ar geresnės verslo nuotaikos virs didesniais krovinių srautais, parodys artimiausių mėnesių duomenys. Svarbu stebėti pramonės užsakymus, vartotojų išlaidas ir vandens lygio pokyčius.