AdobeStock/Dusko

2 sekundės neatidumo – 50 metrų be kontrolės. Kas blaško vairuotojus?

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Telefonas, navigacija, dispečerio žinutės, telematikos įspėjimai, nuovargis ir monotoniškas kelias varžosi dėl profesionalaus vairuotojo dėmesio. Važiuojant 90 km/h, dvi sekundės neatidumo reiškia apie 50 metrų, kuriuos transporto priemonė nuvažiuoja vairuotojui ne visą laiką stebint kelią. Todėl saugumas priklauso ne tik nuo to, ar vairuotojas padeda telefoną į šalį, bet ir nuo visos darbo aplinkos kabinoje.

Tekstas, kurį skaitote, buvo išverstas naudojant automatinį įrankį, todėl jame gali pasitaikyti netikslumų. Dėkojame už supratingumą.

Spalio 5–11 dienomis Europos tarnybos vykdo „ROADPOL“ kampaniją „Focus on the Road“, skirtą dėmesio atitraukimo prie vairo problemai. Per patikras daugiausia dėmesio skiriama telefonų ir kitų elektroninių įrenginių naudojimui, tačiau problema gerokai platesnė. Profesionalų vairuotoją gali blaškyti navigacija, telematikos sistemos, dispečerinės pranešimai, nuovargis, laiko spaudimas ir monotoniška kelionė.

Dėmesį gali atitraukti net tai, kas įprastai laikoma kasdienio darbo dalimi: maršruto keitimas navigacijos sistemoje, transporto priemonės įspėjimai, bendravimas su dispečeriu ar telematikos duomenų tikrinimas.

Centrinio darbo apsaugos instituto – Valstybinio tyrimų instituto (CIOP-PIB) parengtame vadove pabrėžiama, kad įmonių transporto parkų vairuotojams didesnę riziką kelia kelių užduočių derinimas, intensyvus operacinis bendravimas, ilgas vairavimas ir nuovargis.

Dvi sekundės – 50 metrų be visos kontrolės

Vienas aiškiausių pavyzdžių – vos kelioms akimirkoms nuo kelio nukreiptas žvilgsnis.

CIOP-PIB – Lenkijos mokslinių tyrimų įstaiga, nagrinėjanti darbo saugos ir ergonomikos klausimus. Vairuotojams skirtame vadove ji pateikia konkretų skaičiavimą: važiuojant 90 km/h greičiu, dvi sekundės, kai akys nukreiptos nuo kelio, reiškia apie 50 metrų. Per tokį atstumą galima nepastebėti priekyje stabdančios transporto priemonės, pasikeitusios situacijos juostoje ar netikėtai atsiradusios kliūties.

Pavojų kelia ne vien pokalbis telefonu. Panašią riziką gali sukelti žinutės perskaitymas, maršruto keitimas navigacijos sistemoje ar bandymas rasti reikiamą funkciją jutikliniame ekrane.

Telefonas – tik viena iš blaškymo priežasčių

Šiuolaikinio profesionalaus vairuotojo darbo vietoje netrūksta įvairių signalų. Naudojantis telefonu tenka trumpam nukreipti akis nuo kelio ir persiorientuoti tarp skirtingų užduočių. Be to, didelis protinis krūvis išlieka net ir kalbant laisvų rankų įranga. Dėmesį taip pat gali atitraukti įrenginių ekranai, kabinos sistemos, telematikos programėlės ir navigacija.

Krovinių transporte vairuotojui dažnai tenka vienu metu atlikti kelias užduotis. Jis turi stebėti kelią, priimti dispečerio pranešimus, sekti navigacijos nurodymus, reaguoti į transporto priemonės perspėjimus ir kartu tikrinti telematikos informaciją.

Žmogaus dėmesys nėra beribis. Kuo daugiau signalų pasirodo vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad bent vienas iš jų atitrauks vairuotoją nuo to, kas vyksta kelyje.

Navigaciją paruoškite dar prieš pajudėdami

Daugelio trukdžių galima išvengti dar stovint. Prieš pradedant kelionę verta nustatyti maršrutą, muziką ir pagrindinius transporto priemonės parametrus. Telefoną geriausia padėti taip, kad jis nebūtų tiesiai prieš akis, arba įjungti režimą „Netrukdyti“. Taip pat naudinga išjungti nereikalingus įspėjimus ir vairuojant rinktis balso komandas, o ne valdyti ekraną rankomis.

Paprasta taisyklė: jeigu veiksmui atlikti reikia kelių sekundžių žiūrėti į ekraną ar naršyti po meniu, jį reikėtų atlikti sustojus.

Dispečeris taip pat gali perkrauti vairuotojo dėmesį

Dėmesio blaškymas ne visada yra paties vairuotojo pasirinkimo pasekmė. Instituto teigimu, dažni perspėjimai, pranešimai ir dispečerių žinutės gali sukelti informacinę perkrovą bei didinti stresą. Telematika padeda valdyti maršrutą ir transporto priemonę, tačiau netinkamai organizuotas bendravimas gali tapti papildomu rizikos šaltiniu.

Todėl transporto parkus valdančios bendrovės turėtų riboti vairuojant siunčiamų pranešimų skaičių. Reikėtų vengti situacijų, kai vairuotojas tuo pačiu metu gauna SMS žinutes, programėlių pranešimus ir telefono skambučius.

Monotonija gali būti tokia pat pavojinga kaip informacijos perteklius

Dėmesys silpsta ne tik tada, kai informacijos yra per daug. Ilgose ir pasikartojančiose kelionėse gali prasidėti vadinamasis dėmesio nuklydimas. Vairuotojas ir toliau atlieka pagrindinius veiksmus, tačiau jo koncentracija pamažu tolsta nuo realios situacijos kelyje.

Tai ypač dažnai nutinka važiuojant greitkeliu, naktį arba gerai pažįstamu maršrutu. Monotonija mažina budrumą, stiprina mieguistumą ir skatina veikti automatiškai. Dėl to netikėtoje situacijoje vairuotojo reakcija gali būti lėtesnė.

Stokite dar prieš pajusdami mieguistumą

CIOP-PIB specialistai pabrėžia, kad reguliarios pertraukos yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių išsaugoti koncentraciją. Vadove rekomenduojama sustoti kas 2–2,5 vairavimo valandos arba anksčiau, jei vairuotojas pradeda jausti nuovargį. Pertrauka turėtų trukti bent 15 minučių, o geriausia – 20–30 minučių. Verta išlipti iš kabinos, pavaikščioti ir pajudėti. Jei sąlygos leidžia, gali padėti ir trumpas 10–20 minučių pogulis.

Šios pertraukos nepakeičia privalomo poilsio pagal vairavimo ir poilsio laiko taisykles. Esmė – sureaguoti dar prieš nuovargiui aiškiai paveikiant dėmesį.

Saugos sistemos neatstoja vairuotojo budrumo

Šiuolaikiniuose sunkvežimiuose vis daugiau funkcijų padeda vairuotojui: pastovaus greičio palaikymo sistemos, eismo juostos sekimo asistentai, nuovargio stebėjimas ir automatinis stabdymas.

Technologijos gali padidinti saugumą, tačiau jos turi ir kitą pusę. Institutas atkreipia dėmesį į riziką, kad vairuotojo budrumas gali sumažėti. Ilgai pasikliaudamas pagalbinėmis sistemomis, žmogus gali mažiau aktyviai stebėti kelią ir pervertinti transporto priemonės galimybes. Netikėtoje situacijoje vairuotojui tokiu atveju gali prireikti daugiau laiko visiškai perimti kontrolę.

Pagalbinė sistema turi padėti vairuotojui, bet ne pakeisti jo dėmesį.

Pagrindinė taisyklė: kelias yra svarbiausia užduotis

Instituto vadove nurodoma, kad profesionalių vairuotojų dėmesį retai atitraukia tik viena priežastis. Dažniausiai susideda keli veiksniai: nuovargis, laiko spaudimas, bendravimas su įmone, technologijos ir rutina. Todėl rizikos mažinimas neapsiriboja vien telefono padėjimu į šalį.

Viską, ką galima paruošti prieš kelionę, reikėtų atlikti stovint, o vairuojant iki minimumo sumažinti veiksmus, nesusijusius su tiesioginiu transporto priemonės valdymu.

Per sustiprintų „ROADPOL“ patikrų savaitę toks elgesys gali padėti išvengti baudos. Tačiau kasdien svarbiausia yra kas kita: važiuojant sunkvežimiu kelios neatidumo sekundės gali reikšti dešimtis metrų, kuriuos transporto priemonė nuvažiuoja vairuotojui nevisiškai kontroliuojant situaciją priešais ją.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite