Svarbiausia trumpai:
- Visi 46 tyrime dalyvavę vadovai tikisi, kad transporto ir logistikos tinklams kils vis daugiau kibernetinių grėsmių.
- Kibernetinis saugumas strateginių prioritetų sąraše nusileido iš antros į ketvirtą vietą.
- 94 proc. respondentų prognozuoja tolesnį spaudimą pelno maržoms.
- 80 proc. apklaustųjų mano, kad dirbtinis intelektas sektoriuje diegiamas pernelyg lėtai.
- 90 proc. vadovų pastebi, kad klientams vis svarbesni tampa pristatymo patikimumas ir punktualumas.
Naujausias konsultacijų bendrovės „Horváth“ tyrimas atskleidžia ryškų atotrūkį tarp transporto ir logistikos įmonių suvokiamų kibernetinių grėsmių ir jų strateginių prioritetų. Tyrime dalyvavo 46 transporto, kelionių ir logistikos sektorių bendrovių valdybų nariai bei aukščiausio lygio vadovai.
Visi respondentai pritaria teiginiui, kad kibernetinių atakų prieš transporto ir logistikos tinklus daugės, o skaitmeninės tiekimo grandinės vis dažniau taps su geopolitinėmis įtampomis susijusių išpuolių taikiniais. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka 48 proc. apklaustųjų, o likę 52 proc. jam pritaria.
Nepaisant to, kibernetinis saugumas svarbiausių strateginių klausimų sąraše užima tik ketvirtą vietą – dviem pozicijomis žemiau nei ankstesniais metais.
Kibernetinė ataka gali sustabdyti transporto įmonės veiklą
Transporto ir logistikos įmonės tampa vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių sistemų. Transporto valdymo, maršrutų planavimo, dispečerinių, siuntų stebėjimo ir klientų aptarnavimo sprendimai dažnai veikia kaip viena tarpusavyje susijusi infrastruktūra. Tokia integracija padeda efektyviau organizuoti pervežimus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo nepertraukiamo IT sistemų darbo. Sutrikus vienai svarbiai sistemos daliai, problemos gali išplisti į kelis veiklos procesus.
Vežėjui ar logistikos operatoriui kibernetinės atakos padariniai gali būti gerokai rimtesni nei laikinas elektroninio pašto ar dokumentų neprieinamumas. Gali sutrikti pervežimų planavimas, užsakymų perdavimas vairuotojams, transporto priemonių stebėjimas, sandėlių veikla ir informacijos mainai su partneriais.
„Horváth“ partneris Christianas Schnöbelis pabrėžia, kad svarbiausių IT sistemų sutrikimai gali paveikti visos įmonės veiklą. Jo vertinimu, kibernetinis saugumas turi būti suprantamas ne tik kaip apsauga nuo skaitmeninių grėsmių, bet ir kaip verslo atsparumo užtikrinimo priemonė.
Nuo šio atsparumo priklauso bendrovės gebėjimas laiku pristatyti krovinius, vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir apsaugoti pajamas.
Todėl investicijos į IT infrastruktūros apsaugą tampa svarbia verslo rizikos valdymo dalimi. Kibernetinė ataka prieš vieną vežėją, ekspeditorių ar logistikos operatorių gali turėti pasekmių ir kitiems tiekimo grandinės dalyviams.
Spaudimas pelno maržoms keičia vadovų prioritetus
Kodėl kibernetinis saugumas praranda pozicijas, nors visi apklausti vadovai tikisi didesnių grėsmių? Tyrimo autorių teigimu, viena svarbiausių priežasčių – ekonominis spaudimas, verčiantis įmones pirmiausia rūpintis pelningumu. Net 94 proc. respondentų prognozuoja, kad spaudimas pelno maržoms išliks didelis. Todėl svarbiausiu strateginiu prioritetu tapo sąnaudų mažinimas ir finansinių rezultatų gerinimas.
Antrą vietą užima dirbtinis intelektas (DI) ir skaitmeninė transformacija. Ankstesniais metais šios sritys buvo ketvirtoje vietoje. Trečioje vietoje atsidūrė organizacinės struktūros ir veiklos procesų pertvarka, anksčiau užėmusi šeštą poziciją.
Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad 2026 m. pajamos, priklausomai nuo rinkos segmento, gali augti iki 7,4 proc. Tačiau toks augimas nebūtinai reikš proporcingą pelno didėjimą. Vidutinė EBIT marža, respondentų vertinimu, turėtų padidėti nuo 5,6 iki 6,2 proc. Vis dėlto ji išliktų gerokai mažesnė už tyrime nurodytą 13,3 proc. paslaugų sektoriaus vidurkį.
Kartu įmonės tikisi darbuotojų skaičių sumažinti 0,6 proc., daugiausia pareigybėse, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla. Taigi bendrovės siekia didinti pajamas ir kartu riboti personalo bei kitas veiklos sąnaudas.
Tokios aplinkybės gali apsunkinti investicijas į IT infrastruktūros modernizavimą ir kibernetinio saugumo sprendimus. Ribotus finansinius išteklius įmonės turi paskirstyti tarp kasdienės veiklos, technologijų plėtros ir esamų sistemų apsaugos.
Dirbtinis intelektas tampa prioritetu, tačiau diegiamas per lėtai
Dirbtinis intelektas laikomas viena svarbiausių transporto ir logistikos sektoriaus efektyvumo didinimo krypčių. 84 proc. apklaustų vadovų mano, kad DI ir kitos pažangios technologijos gali tapti svarbiu konkurencinio pranašumo šaltiniu. Tačiau 80 proc. respondentų vertinimu, šios technologijos sektoriuje diegiamos pernelyg lėtai ir ribotu mastu.
Didžiausias automatizavimo potencialas įžvelgiamas transporto planavimo, dispečerinių ir klientų aptarnavimo srityse.
Tyrimas rodo, kad šiuo metu dirbtinis intelektas pažangiausiai naudojamas bendraujant su klientais ir teikiant aptarnavimo paslaugas. Maždaug pusė apklaustų įmonių jau bent iš dalies taiko nuoseklų DI diegimo procesą operacinėje ir administracinėje veikloje, siekdamos apčiuopiamos verslo naudos.
Gerokai mažesnė pažanga pasiekta veiklos rezultatų analizės ir vadovų sprendimų priėmimo srityse. Beveik 90 proc. įmonių šiose srityse tebėra ankstyvajame DI naudojimo etape.
Viena didžiausių kliūčių – pasenusi arba nepakankamai integruota IT infrastruktūra. Tyrimo autoriai išskiria prastą duomenų kokybę, nepakankamą jų valdymą, išskaidytas sistemas, ribotą programinės įrangos integraciją, informacijos saugumo problemas ir specialistų kompetencijų trūkumą.
Praktiškai tai reiškia, kad įmonės gali turėti automatizavimo įrankių, tačiau ne visada turi tinkamą technologinį pagrindą visam jų potencialui išnaudoti. Be to, 87 proc. respondentų tikisi, kad skaitmeninės infrastruktūros ir pagrindinių IT sistemų modernizavimas turės vidutinį arba didelį poveikį verslo augimui.
Dar 83 proc. apklaustųjų svarbiu augimo veiksniu laiko skaitmeninių bendravimo su klientais kanalų plėtrą ir geresnę klientų patirtį. Tai rodo, kad skaitmeninė transformacija vertinama ne tik kaip sąnaudų mažinimo priemonė, bet ir kaip tolesnės verslo plėtros pagrindas.
Vien didesnių krovinių srautų nebeužtenka
„Horváth“ tyrimas atskleidžia ir besikeičiantį transporto bei logistikos įmonių požiūrį į augimą. Anksčiau bendrovės dažnai siekė didinti pervežimų apimtis, aptarnaujamų siuntų skaičių ir bendrą veiklos mastą. Dabar 84 proc. apklaustų vadovų mano, kad tradicinės augimo strategijos, daugiausia paremtos didesniais krovinių srautais, iš esmės išnaudojo savo galimybes.
Vis svarbesni tampa pelningesni užsakymai, efektyvesnė kainodara, papildomos paslaugos ir geresnis pasiūlymų pritaikymas klientų poreikiams.
Keičiasi ir užsakovų lūkesčiai. Net 90 proc. respondentų pastebi, kad klientams vis svarbesni tampa pristatymo patikimumas ir punktualumas, o ne maksimalus pervežimo greitis.
Vežėjams tai reiškia, kad konkurencinis pranašumas vis dažniau priklauso ne vien nuo įvykdytų užsakymų skaičiaus, bet ir nuo gebėjimo laikytis sutartų pristatymo terminų.
Šiame kontekste kibernetinis saugumas tampa dar svarbesnis. Bendrovė, kurios konkurencingumas grindžiamas patikimumu, turi užtikrinti ir sistemų, nuo kurių priklauso paslaugų teikimas, atsparumą. Net trumpalaikis svarbiausių IT sistemų sutrikimas gali paveikti užsakymų vykdymą ir apsunkinti įsipareigojimų klientams laikymąsi.
Biurokratija ir reguliavimas didina spaudimą sektoriui
Be ekonominių ir technologinių iššūkių, transporto ir logistikos įmonių vadovai atkreipia dėmesį į didėjančią reguliavimo naštą. 95 proc. respondentų augančią biurokratiją ir didėjantį neapibrėžtumą dėl politinių sprendimų vertina kaip grėsmę veiklos efektyvumui ir pelningumui.
Dar 68 proc. apklaustųjų mano, kad Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje veikiančios įmonės susiduria su nepalankiomis tarptautinės konkurencijos sąlygomis. Jų vertinimu, reguliavimo reikalavimai atima daug vadovų laiko ir finansinių išteklių, kuriuos būtų galima skirti inovacijoms bei naujų verslo modelių plėtrai.
Sektoriaus perspektyvas taip pat veikia tarptautinės prekybos srautų pokyčiai, pramonės veiklos perkėlimas ir aukštos energijos kainos. Dėl šių aplinkybių respondentai tikisi, kad 2027 m. sektoriaus augimas bus lėtesnis nei 2026 m.
Kibernetinis saugumas – ne tik IT, bet ir veiklos tęstinumo klausimas
„Horváth“ tyrimo rezultatai rodo, kad transporto ir logistikos įmonėms tenka vienu metu spręsti kelis sudėtingus uždavinius. Jos siekia mažinti sąnaudas, didinti pelningumą, diegti dirbtinį intelektą ir modernizuoti skaitmeninę infrastruktūrą.
Tačiau kuo daugiau veiklos procesų priklauso nuo tarpusavyje susietų IT sistemų, tuo didesnę reikšmę įgauna jų saugumas ir atsparumas.
Vežėjams ši priklausomybė ypač svarbi. Sutrikus dispečerinių sistemų, krovinių valdymo platformų ar ryšio su vairuotojais priemonių veikimui, pervežimai gali strigti net tada, kai transporto priemonės ir darbuotojai yra pasirengę dirbti.
Tuo pat metu finansinis spaudimas verčia kibernetinio saugumo investicijas derinti su kitais įmonės poreikiais. Todėl svarbiausia tyrimo išvada nėra vien tai, kad vadovai tikisi daugiau kibernetinių atakų.
Didžiausias paradoksas – aiškiai suvokdamos grėsmes, įmonės kibernetiniam saugumui skiria mažesnę vietą strateginių prioritetų sąraše. Vis labiau skaitmenizuojamame transporto sektoriuje IT sistemų atsparumas tampa neatsiejamas nuo veiklos tęstinumo, pristatymo terminų laikymosi ir pajamų apsaugos.
Šaltinis: konsultacijų bendrovės „Horváth“ transporto, kelionių ir logistikos sektorių vadovų tyrimas. Apklausti 46 vadovai. Tyrimo publikavimo data ir tikslus pavadinimas pateiktame tekste nenurodyti.
