Per du šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 6,717 mln. tonų krovinių – 10,5 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
„Klaipėdos uoste jau matyti pirmieji persiorientavimo ženklai, krovinius iš Rytų kompensuoja kroviniai iš Vakarų, tikimės, kad priklausymas nuo vieno ar kito regiono uoste mažės, o krovinių srautai tiek geografiniu, tiek klientų, tiek vežamų krovinių atžvilgiu bus dar labiau diversifikuoti“, – pranešime sakė direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Labiausiai šiemet mažėjo birių krovinių – jų krauta 2,8 mln. tonų, arba 23,5 proc. mažiau. Tam įtakos turėjo vasario 1-ąją nutrauktas bendrovės „Belaruskalij“ trąšų tranzitas – jų uoste buvo perkraunama apie 10-11 mln. tonų per metus.
Skystų krovinių – naftos produktų, trąšų, aliejų, suskystintų gamtinių dujų – krauta 1,1 mln. tonų, arba 16 proc. mažiau nei prieš metus, generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, – beveik 13 proc. daugiau – iš viso 2,7 mln. tonų.
Anksčiau šį mėnesį A. Latakas teigė, kad dėl karo Ukrainoje ir kitų geopolitinių įvykių krova Klaipėdos uoste šiai metais gali kristi daugiau nei du kartus – iki 19 mln. tonų.
Būtingės terminale sausį-vasarį perpilta 1,394 mln. tonų naftos – 57,4 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.
Baltijos šalių uostai
Krova Rygos uoste padidėjo 2,5 proc. iki 3,512 mln. tonų, Ventspilio – 4,1 proc. iki 2,344 mln. tonų, Liepojos – 28,1 proc. iki 1,283 mln. tonų.
Talino jungtinis uostas krovos per du šių metų mėnesius duomenų nepaskelbė. Pernai jo krova buvo perpus kuklesnė nei Klaipėdos uosto.
Rusijos uostai
Daugiausiai krovinių Baltijos jūros rytinėje pakrantinė pritraukia trys Rusijos uostai.
Krova Ust Lugos uoste palyginamuoju laikotarpiu augo 4,8 proc. iki 17,775 mln. tonų, Primorsko – 18,1 proc. iki 9,914 mln. tonų, Sankt Peterburgo – 4,4 proc. iki 9,566 mln. tonų.
Krova Kaliningrado uostuose padidėjo 10,1 proc. iki 1,741 mln. tonų.