„Ateities perėjimai – prie nulio anglies dioksido, prie skaitmeninių sistemų, prie naujų prekybos maršrutų – turi būti teisingi perėjimai. Jie turi suteikti galią, o ne atskirti. Jie turi kurti atsparumą, o ne gilinti pažeidžiamumą,“ – pristatydama ataskaitą pabrėžė UNCTAD generalinė sekretorė Rebeca Grynspan.
Sueco kanalo krizė prailgino maršrutus
2025 m. gegužę eismas per Sueco kanalą buvo 70 proc. mažesnis nei 2023 m., todėl daugelis laivų pasirinko ilgesnį Gero Vilties kyšulio maršrutą. Dėl to vidutinė jūrų kelionė pailgėjo iki 5245 mylių 2024 m., palyginti su 4831 mylios 2018 m.
Maršrutų keitimas lėmė, kad tonų-mylės augo 5,9 proc., nors reali prekybos apimtis padidėjo tik 2,2 proc. Dėl to Europos importuotojai susidūrė su vėlavimais, didesnėmis transportavimo išlaidomis ir vidaus paskirstymo trikdžiais.
Rekordiniai krovinių vežimo tarifai
Šanchajaus konteinerinių krovinių indeksas (SCFI) 2024 m. vidutiniškai siekė 2496 punktus – tai 149 proc. daugiau nei prieš metus.
„Krovinių tarifų svyravimai tampa norma, juos lemia geopolitinė įtampa, prekybos politikos pokyčiai ir trapūs pasiūlos bei paklausos pagrindai,“ – pažymima UNCTAD ataskaitoje.
Nauji mokesčiai ir tarifų karai
Be ilgesnių maršrutų, siuntėjai susiduria ir su politikos nulemtomis išlaidomis. UNCTAD atkreipia dėmesį į naują tarifų ir prekybos apribojimų bangą bei planuojamus JAV uosto mokesčius tam tikriems užsienio laivams. Šios priemonės gali dar labiau iškraipyti pasaulinės prekybos modelius ir ypač apsunkinti mažas besivystančias valstybes bei mažiausiai išsivysčiusias šalis, kurios yra itin priklausomos nuo importo.
Lėtas perėjimas prie švaresnio kuro
2025 m. pradžioje pasaulio prekybos laivyną sudarė 112,5 tūkst. laivų, kurių bendra talpa – 2,44 mlrd. DWT. Tik 8 proc. jų pritaikyti alternatyviam kurui, nors tarp naujų užsakymų ši dalis siekia jau 53 proc.
Šiuo metu SGD bunkeriavimo įrenginiai veikia apie 200 uostų visame pasaulyje, tačiau kitų mažai anglies dioksido išskiriančių degalų infrastruktūra dar labai ribota. Europai tai reiškia būtinybę spartinti investicijas į kuro tiekimo tinklus.
2025 m. spalį tikimasi priimti naują Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) sistemą, kuri nustatytų globalius kuro standartus ir įvestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kainodarą nuo 2028 m. Jei susitarimas bus pasiektas, naujos taisyklės įsigalios 2027 m. pavasarį.
Jūrininkų teisės – vėl dėmesio centre
UNCTAD taip pat pabrėžia socialinius iššūkius. 2024 m. apleistų jūrininkų skaičius pasiekė rekordą. Tai rodo problemas užtikrinant konvencijų laikymąsi ir operatorių finansinius sunkumus. 2027 m. įsigalios Jūrų darbo konvencijos (MLC) pakeitimai, sustiprinsiantys jūrininkų teises į repatriaciją ir poilsį krante.
Skaitmeniniai uostai ir nauji prekybos ryšiai
Europos uostai diegia skaitmenines bendradarbiavimo sistemas ir stiprina kibernetinį saugumą, siekdami padidinti efektyvumą bei atsparumą.
Tuo metu Afrikos laivybos jungčių indeksas (LSCI) 2025 m. birželį buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus. Tai rodo, kad besivystančios šalys stiprina ryšius su pasauline prekyba. Europai tai reiškia daugiau konkurencijos, bet ir naujas galimybes.
