Anot Levo Starikovskio, verslo srities „Gruzy”, transporto ir logistikos įmonių grupės “Monopolija”, direktoriaus, transporto tarifų kaina sumažėjo beveik perpus, o pagrindinė dramatiško vidaus pervežimų kainų kritimo priežastis – staigus užsakymų kiekio sumažėjimas.
Dėl sankcijų Rusijos tarptautiniai vežėjai yra priversti persiorientuoti į Azijos, Artimųjų Rytų, NVS ir vidaus Rusijos rinkos maršrutus, portalui fontanka.ru paaiškino Levas Starikovskis. Anot jo, įmonės turės konkuruoti ir su Rusijos krovinių vežėjais, kurie vykdė vežimus tik Rusijos teritorijoje.
Dalis vežėjų jau pakeitė kryptį į pristatymus per Turkiją. Pavyzdžiui, bendrovė „Transcontainer“ paleido naują multimodalinę paslaugą „per Novorosijsko uostą į Turkiją su prekių paskirstymu po jos teritoriją ir tolesniam perkrovimui“, o „Trasko” grupė paskelbė, kad pradeda bandomąjį tiesioginės kombinuotos transporto linijos iš Turkijos į Rusijos Federaciją su tranzitu per Gruziją projektą.
Anot „Sovtransavto“ holdingo kompanijos vadovo Vladimiro Tiano, darbas vidaus rinkoje neatstos nuostolių, atsiradusių dėl Europos užsakymų trūkumo.
„Tai lems dar didesnį vidaus transporto kainų kritimą. Ir turint omenyje, kad vienaip ar kitaip, perkamoji galia krenta, prekių pardavimas – taip pat, tam tikru mastu sumažės ir vidaus prekyba“ – pasakė verslininkas.
Anot jo, esmė yra pervežimo pelningumas, nesvarbu, kokiomis kryptimis.
Darbas pervežimų rinkoje tampa nepelningas
Verta paminėti, kad, remiantis krovinių biržos ati.su vartotojų apklausa, kurioje dalyvavo per 500 krovinių vežėjų, beveik trys ketvirtadaliai respondentų (73,3 proc.) kaip pagrindinę verslo problemą šiuo metu įvardijo transporto išlaidų padidėjimą. Tai visų pirma dėl brangėjančių transporto priemonių ir komponentų, kurių kainos pakilo dėl sankcijų, užsienio kompanijų tiekimo nutraukimo, taip pat rublio devalvacijos.
Daugiau nei ketvirtadalis respondentų (26,3 proc.) pastebėjo, kad neteko svarbių užsakovų šalyje. Taip yra dėl daugelio užsienio kompanijų veiklos Rusijoje sustabdymo. Dar 10,5 proc. apklaustųjų turi rimtų sunkumų dėl neapibrėžtumo susijusio su mokėjimais, o 7,8 proc. – dėl tarptautinių pervežimų sustabdymo. Nedaugeliui pavyko išvengti nuostolių.
Tik 7,8 proc. apklaustųjų logistikos krizės visiškai nepastebėjo, 1,2 proc. – persitvarkė į naujus maršrutus ir išlaikė savo pozicijas, o 1,6 proc. – net pasipelnė plėtojant naujas kryptis ir mažinant vairuotojų trūkumą.
Kai kurie apklausos dalyviai mano, kad kylant sąnaudoms ir kartu mažėjant paklausai, darbas šioje rinkoje tampa nepelningas.
„Krovinių gabenimo rinkoje matome staigų pelningumo kritimą, kuris gali sukelti bankrotų bangą. Esant tokiai situacijai, reikalingos tam tikros valstybės paramos priemonės, kurių jau imamasi. Rinkai gali padėti mokesčių lengvatos, mokesčių mažinimas ar laikinas rinkliavų mokėjimo panaikinimas „Platon“ sistemoje, laikinas svorio ir dydžio kontrolės sušvelninimas”, — sako ati.su direktorius Sviatoslavas Vilde.
Europos vežėjai padidino frachtų tarifus
Dėl sankcijų, spūsčių pasienyje su Baltarusija ir transporto darbuotojų baimės priimti užsakymus į Rusiją, Europos vežėjų krovinių įkainiai gerokai išaugo.
Taigi, pasak „FM Logistic“ tarptautinių pervežimų Rusijoje pirkimų skyriaus vadovo Jevgenijaus Diatlovo, pervežimų tarifai šią savaitę išaugo 200–300 procentų.
Ekspertas Igoris Rebelskis teigia, kad Vakarų sankcijų Rusijai pasekmė yra sumažėjęs gabenimą aptarnaujančių transporto priemonių skaičius, dėl kurio smarkiai išaugo tarifai.
„Vidutinis krovinių vežimo tarifas maršrutu Vokietija – Maskva siekia 6,5 tūkst. Eur, Italija – Maskva – 7,8 tūkst. Eur, Lenkija – Maskva – 4,5 tūkst. Eur“, – paaiškino jis.
„Pristatymo keliais iš Europos kaina nepaprastai išaugo: įkainiai – nuo 8 tūkst. Eur iki 19 tūkst. Eur už sunkvežimį“ – taip pat patvirtino „KBT“ generalinė direktorė Julija Šlenskaja.
Rusijos atsakomosios sankcijos
Primename, kad balandžio 16 dieną Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Europos vežėjams. Rusija kol kas nesiėmė atsakomųjų veiksmų, nors transporto pramonės atstovai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad būtų uždrausta įvažiuoti užsienio vilkikams, siekiant kompensuoti sankcijų padarytus nuostolius.
„Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją su siūlymu įvesti ne tokias pat priemones – tiesiog imti ir uždrausti pas mus įvažiuoti užsienio sunkvežimiams – bet įleisti, tačiau įpareigoti juos išsikrauti pasienio muitinės terminaluose. Tada mūsų vežėjai atsiimtų krovinius, ir jų nuostoliai būtų bent kiek kompensuoti“, – sakė Vladimiras Matiaginas.
Rusija ir toliau atsisakė reaguoti į Vakarų sankcijas. Balandžio 19 d. Rusijos susisiekimo ministerija surengė posėdį dėl šios situacijos. Asociacijos „Asmap“ teigimu, buvo priimtas sprendimas „stebėti vilkiko pakeitimo ir prekių perkrovimo praktiką Baltarusijos Respublikos pasienio terminaluose, taip pat dalyvaujant Rusijos vežėjams, siekiant vėliau įgyvendinti panašias priemones Rusijos Federacijoje”.
Tai reiškia, kad Rusija dar nėra apsisprendusi uždrausti įvažiuoti Europos Sąjungoje registruotoms sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms. Vietoj to nuspręsta sustiprinti krovininiais automobiliais iš ES gabenamų prekių kontrolę. Primename, kad Rusijos gamintojai aktyviai siekė tokio sprendimo, baimindamiesi, kad priešingu atveju bus sustabdytas svarbios įrangos, įskaitant Europos mašinų, konvejerių, eksploatacinių medžiagų ir atsarginių dalių, tiekimas.