Tarptautinės krovinių vežėjų oro transportu asociacijos (TIACA) kartu su konsultacine bendrove „Xeneta“ paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad per pirmuosius septynis 2024 m. mėnesius krovinių vežimo oro transportu paklausa padidėjo 12 proc. Tai buvo gana netikėta analitikams, kurie dar 2023 m. pabaigoje prognozavo vos 1–2 proc. apimties augimą šiais metais. Dabar ataskaitos autoriai teigia, kad išlaikyti dviženklį augimą visus šiuos metus yra realu.
Tokį puikų krovinių vežimo oro transportu pusmetį lėmė gerėjanti tarptautinė prekyba, elektroninės prekybos (ypač tarpvalstybinės ir ypač iš Azijos) suklestėjimas bei apribojimai, su kuriais susiduria jūrų transportas. Pastaruoju atveju daugiausia įtakos turėjo Raudonosios jūros krizė, dėl kurios konteinervežiai turi plaukti aplink Afriką, krovinių gabenimo tarifai labai išaugo, o kroviniai Europą pasiekia 10–14 dienų vėliau nei tuo atveju, jei būtų gabenami per Sueco kanalą.
TIACA generalinis direktorius Glynas Hughesas, kupinas entuziazmo, palygino krovinių vežimą oru su pacientu ir įvertino, kad jo sveikata yra puiki.
Aštuonis mėnesius trunkantis dviženklis paklausos augimas yra puikios būklės ženklas“, – mano G. Hughesas.
Jam pritaria ir ekspertas iš „Xeneta“.
Tai labai netikėtas mėnesinis padidėjimas… dabar yra tradiciškai ramybės sezonas, t. y. vasara šiaurės pusrutulyje, tačiau krovinių vežimo įkainiai kyla ir artėja prie 2023 m. piko“, – sakė „Xeneta“ aviacijos rinkos analitikė Wenwen Zhang.
Didėjantis gabenamų krovinių kiekis ir riboti pajėgumai taip pat lėmė krovinių gabenimo oro transportu įkainių augimą. Ataskaitos duomenimis, liepą vidutinis pasaulinis tarifas buvo 2,66 JAV dolerio už kilogramą krovinio, t. y. 20 proc. didesnis nei pernai. Pastaraisiais mėnesiais kainų augimas paspartėjo – birželį jie buvo 17 proc. didesni, o gegužę – tik 7 proc. Iš tikrųjų metinis augimas pastebimas tik nuo šių metų balandžio.
Pajėgumų problema
Nors šiais metais apimtys augo dviženkliais tempais, pajėgumų plėtra neatsilieka. Krovinių vežimo oro transportu pasiūlai būdingas nedidelis, vienaženklis augimas – 4 proc. 2024 m. spalį pateiktoje prognozėje visam 2024 m. laikotarpiui buvo numatytas 2–4 proc. augimas.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenys patvirtina TIACA ir „Xeneta“ išvadas: liepą krovinių vežimo oro transportu paslaugų paklausa, išreikšta krovinių tonkilometriais (CTK), per metus padidėjo 13,6 proc., tačiau turimi CTK jau nebeaugo tokiu įspūdingu tempu – „vos“ 8,3 proc. per metus. Pažymėtina, kad pasiūlos didėjimą daugiausia lėmė 12,8 proc. padidėjęs turimas krovinių plotas keleiviniuose orlaiviuose.
Visa tai reiškia, kad analitikai tiksliai numatė oro transporto bendrovių pajėgumus ir transporto išteklius. Tačiau netikėtas ir didelis sektoriaus iššūkis buvo gerokai išaugusi paklausa, kurios buvo sunku numatyti. Be to, Raudonosios jūros krizė dar labiau apsunkino situaciją, nes ilgalaikis poreikis plaukioti aplink Afriką tapo realybe.
Užpildyti lėktuvai iš Azijos
Krovinių vežimo bendrovėms darosi vis sunkiau patenkinti didėjančią paklausą. Iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono į Europą skrendančių lėktuvų erdvė išnaudojama 86 proc., tiek pat – Artimuosiuose Rytuose, o iki 88 proc. – Šiaurės Amerikoje, rodo konsultacinės bendrovės „Xeneta“ skaičiavimai. Tuo tarpu grįžtamuosiuose skrydžiuose į Aziją išnaudojama atitinkamai tik 45, 35 ir 44 proc. vietos. Skirtumai visada buvo Azijos krypčių naudai, tačiau dabar pusiausvyra ypač iškreipta. Taip yra dėl to, kad iš Azijos siunčiama daug elektroninės prekybos prekių.
Vienas iš labiausiai subalansuotų maršrutų yra tarp Pietų ir Šiaurės Amerikos. Į šiaurę keleivių vietų skaičius užpildytas 76 proc., o grįžtant atgal – 71 proc.
Remiantis IATA duomenimis, pastaruoju laikotarpiu labiausiai augo Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių oro transporto bendrovių skrydžių skaičius. Liepą jų paklausa išaugo 17,6 proc. (Europos oro linijų bendrovių paklausa padidėjo daugiau kaip 13 proc., o Šiaurės Amerikos – 8,7 proc.). Azijos oro linijų bendrovių pajėgumai liepą taip pat augo daugiau nei vidutiniškai – daugiau nei 11 proc., o Europos ir Šiaurės Amerikos oro linijų – atitinkamai 7,6 ir 7 proc.
Sutartinių lengvatų pokyčiai
Ribota pajėgumų pasiūla reiškia, kad krovinių siuntėjai labiau domisi ilgesnėmis sutartimis (ilgesnėmis nei 6 mėn.). Nors 2023 m. trečiąjį ketvirtį tokios sutartys vis dar sudarė 41 proc. visų sutarčių (o 2023 m. antrąjį ketvirtį – vos 30 proc.), šių metų antrąjį ketvirtį jos jau sudarė 54 proc. Importuotojai nori užsitikrinti vietos savo kroviniams antrąjį šių metų pusmetį, ypač artėjant piko sezonui.
TIACA ir „Xeneta“ ataskaitos autoriai taip pat atkreipia dėmesį į įdomų reiškinį. Daugelis siuntėjų ir importuotojų, susidūrę su jūrinių tiekimo grandinių neramumais, nusprendė pereiti prie daug mažiau ekologiško ir santykinai daugiau CO2 išmetančio oro transporto. Ataskaitos autoriai rašo, kad transporto sutrikimai ir pristatymo vėlavimai greitai pakeitė siuntėjų ekologiško perėjimo planus.