„Nuo šių metų rugsėjo tarp Aktau uosto Kazachstane ir Baku Azerbaidžane plaukiojančių laivų skaičius padidės iki šešių“, – „Railway Freight Summit“ konferencijoje Briuselyje sakė Kaspijos tarptautinio transporto maršruto tarptautinės asociacijos generalinis sekretorius Gaidaras Abdikerimovas.
Tai reiškia padvigubinti laivų skaičių vadinamajame Naujojo šilko kelio centriniame koridoriuje (angl. Middle Corridor) , apimančiame Kazachstaną, Kaspijos jūrą ir Azerbaidžaną.
Centrinis koridorius
Pagrindinis Kinijos geležinkelio projekto maršrutas veda iš Vidurio valstybės per Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją į Lenkijos Malaševičes. Alternatyvus maršrutas veda per Ukrainą į Vengriją. Tačiau karas Ukrainoje praktiškai uždarė maršrutą per tą šalį. Dėl Baltarusijos dalyvavimo įsiveržime į Ukrainą pagrindinis maršrutas per Malaševičes taip pat suvokiamas kaip potencialiai rizikingas.
Dėl to išaugo susidomėjimas alternatyviais maršrutais, iš kurių svarbiausias – Centrinis koridorius. Iš Azerbaidžano jis veda toliau į Gruzijos Batumio uostą, iš kurio prekės laivais gali nukeliauti į Juodosios jūros uostus Turkijoje, Rumunijos Konstanos ir Ukrainos uostus (šiuo metu apie šią kryptį nėra kalbų). Alternatyviai maršrutas iš Azerbaidžano tęstųsi per Turkiją, o iš ten – į Balkanus.
Šiuo metu tarp Aktau ir Baku plaukioja trys laivai, kurių bendra talpa 600 TEU (20 pėdų konteinerių). Kol kas šie trys laivai gali atlikti apie penkis reisus per savaitę. Tai reiškia, kad per 7 dienas pervežama apie 3 tūkst. TEU, tai yra krovinį, telpantį į 30-40 traukinių. Padidinus laivų skaičių šiame maršrute, pajėgumai bus lyginami su maždaug 60–80 traukinių transporto našumu.
Greita regiono šalių reakcija
Šalys prie Centrinio koridoriaus greitai sureagavo į naują, dėl karo Ukrainoje susidariusią padėtį. Kovo 31 d. Turkija, Kazachstanas, Gruzija ir Azerbaidžanas pasirašė deklaraciją dėl Kaspijos centrinio koridoriaus rytai-vakarai, kurioje pareiškia savo ketinimą imtis veiksmų siekiant sustiprinti pasirašiusiųjų šalių tranzito pajėgumus. Dokumente taip pat pabrėžiama šalių bendradarbiavimo svarba siekiant integruoti koridorių į tarptautinę transporto sistemą. Taip pat kalbama apie geležinkelio linijos tarp Baku, Tbilisio ir Turkijos Karso plėtrą ir modernizavimą.
2021 m. pagrindine Naujojo šilko kelio geležinkelio linija buvo pervežta 1,46 mln. TEU. Akivaizdu, kad Centrinis koridorius negalės iš pagrindinio maršruto perimti viso ar net didžiosios dalies krovinių. Tačiau galima žymiai padidinti juo gabenamų krovinių kiekį, palyginti su laikotarpiu prieš karą Ukrainoje.
Alternatyvus maršrutas taip pat turi kliūčių, kurios gali gerokai apsunkinti didesnio kiekio krovinių perkėlimą iš pagrindinių Naujojo Šilko kelio maršrutų. Rumunijos Konstanos uostas stipriai užsikimšęs. Be to, nepasiekiami Ukrainos Odesos ir Čornomorsko uostai. Be to, plaukti per Juodąją jūrą yra gana rizikinga.
Railfreight.com rašo, kad maršrutas iš Gruzijos Poti uosto į Europą trunka dvi savaites tiek laivu per Juodąją jūrą, tiek geležinkeliu per Turkiją. Geležinkelių tinklas iš Rumunijos į vakarus nėra geros kokybės. Be to, Slovėnija, kuri yra vartai į Vakarų Europą, dėl šiuo metu vykstančių vietinio geležinkelių tinklo modernizavimo darbų negali priimti didesnio krovinių kiekio.
Nepaisant to, karo Ukrainoje susidariusi situacija rodo, kad visada būtina kurti alternatyvius maršrutus ir sprendimus, nes net teoriškai saugiuose regionuose tiekimo grandinės gali nutrūkti.