„Global Gateway“ apims infrastruktūros projektus, skaitmeninimą ir klimato apsaugą. Įgyvendinami projektai skatins prekybą ir ryšius tarp Europos Sąjungos ir šalimis partnerėmis visame pasaulyje. Jie skirti stiprinti Europos tiekimo grandines ir padidinti prekybos balansą. Taip pat negalėjo pritrūkti Europos Sąjungai svarbaus darnaus vystymosi elemento – projektu taip pat siekiama sustiprinti pastangas kovojant su klimato kaita.
„Su „Global Gateway“ projektu norime sukurti tvirtus ir tvarius ryšius, o ne priklausomybę tarp Europos ir pasaulio, ir sukurti naują ateitį jauniems žmonėms“, – sakė už tarptautinę partnerystę atsakinga ES Komisijos narė Jutta Urpilainen.
Projektas, be ES investicijų į transporto infrastruktūrą ir technologijas, taip pat skirtas remti švietimą, mokslinių tyrimų projektus ir plėtoti sveikatos apsaugą visame pasaulyje.
Lėšos „Global Gateway“, be kita ko, bus skiriamos iš Europos tvaraus vystymosi fondo plius (EFSD+), kuris turi skirti 135 mlrd. Eur plius maždaug 18 mlrd. Eur susidijoms. Papildomus 145 mlrd. Eur turi skirti Europos finansų institucijos (pvz., Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas). Visas projektas turi būti įgyvendintas iki 2027 m.
ES iniciatyva vertinama kaip europinė alternatyva Kinijos programai „One Belt, One Road“ (vad. Naujajam šilko keliui). Nuo 2013 m. įgyvendinamas Kinijos projektas dažnai kritikuojamas dėl priklausomybės ir įsiskolinimo Pekinui.
Naują iniciatyvą pristatančiame Europos Komisijos dokumente paskelbta, kad ES lėšos bus siūlomos „sąžiningomis ir palankiomis sąlygomis, siekiant sumažinti skolos didėjimo riziką“ ir bus investuojamos į projektus, kurie gali būti vykdomi „laikantis aukštų standartų, gero valdymo ir skaidrumo“.
Europos Komisija paragino politikos formuotojus įtraukti įmones, naudoti naujoviškus finansavimo mechanizmus, skiriant projektus atsižvelgti į kitus kriterijus nei kaina ir blokuoti pasiūlymus iš šalių, kurios neleidžia dalyvauti jų projektuose.
Be to, įgyvendindama projektą Europos Sąjunga taip pat svarsto galimybę sukurti kreditavimo mechanizmą ES įmonėms, eksportuojančioms savo produktus į rinkas už Bendrijos ribų. Taip siekiama padėti joms konkuruoti su vietinėmis įmonėmis, kurios dažnai remiamos valstybės subsidijomis.