2021 m. UTLC ERA – Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano joint venture įmonė – vykdys 80 proc. visų gabenimų Naujajame šilko kelyje. Bendrai šiais metais bendrovė turi pervežti 675 tūkst. TEU prekių. Palyginus su praeitais metais, šis skaičius išaugo 23 proc. (547 tūkst. TEU). Skaičiuojant, kad UTLC ERA įgyvendina 80 proc. krovinių gabenimų geležinkeliais tarp Kinijos ir Senojo žemyno, bendras šia trasa nugabentų krovinių kiekis siekė apie 850 tūkst. TEU.
Svarbu pabrėžti, kad jau lapkričio viduryje operatorius viršijo 2020 m. pervežtų krovinių kiekį (nuo 573 tūkst. iki 547 tūkst. TEU).
Šiais metais užfiksuotas padidėjimas visų pirma dėl to, kad suintensyvėjo ekonominė veikla, todėl išaugo ir logistikos paslaugų paklausa“, – aiškina UTLC ERA.
Nors įmonės pervežtų krovinių kiekis smarkiai išaugo, tai visų UTLC ERA staigus pervežtų prekių vertės padidėjimas dar įspūdingesnis. 2020 m. ji viršijo 31,5 mlrd. dolerių. Preliminariais skaičiavimais, 2021 m. ji sieks beveik 45 mlrd. dolerių (išaugo 43 proc.), o tai sudaro 5 proc. prekybos tarp Europos ir Kinijos vertės.
Pagrindinės prekės, gabenamos iš Rytų į Vakarus, tai elektronikos, inžinerinės prekės ir automobilių atsarginės dalys. Šiuo metu šį sąrašą papildo nuolat augantis plastikinių produktų, medienos, audinių, optikos, gumos dirbinių bei prabangos prekių kiekis.
Suintensyvėjęs judėjimas geležinkeliais tarp Europos ir Kinijos sudaro šiek tiek daugiau nei 3 proc. viso krovinių gabenimo šioje trasoje srauto. Šioje prekyboje vyrauja, aišku, jūrų transportas, nors geležinkeliai vis dažniau papildys pristatymus jūrų transportu – teigia UTLC ERA.
Dėl jūros problemų laimi geležinkeliai
Geležinkeliais gabenamų krovinių kiekio padidėjimas per pastaruosius metus susijęs su jūrų transporto situacija, kuri pasireiškė prasidėjus pandemijai. Priminkime, kad pirmiausiai buvo sustabdyti visi reisai į Europą, o kai po griežto užsidarymo (lokdauno) jie buvo atnaujinti, dėl padidėjusios prekių paklausos ir vėlavimų, uostuose susidarė spūstys. Be to, smarkiai prailgo konteinerių grįžimo iš Kinijos laikas, todėl sutrikdavo tiekimo grandinės. Tokia situacija privedė prie staigaus kainų už konteinerių gabenimą jūrų transportu išaugimo.
Pavyzdžiui, iki 2020 m. rugsėjo mėnesio UTLC ERA siūlomi geležinkelių transporto tarifai buvo didesni nei jūrų transporto. Konteinerių tarifų indeksas už Drewry krovinių gabenimą vandenynais tuomet siekė vos 2,1 tūkst. dolerių. Tačiau jau 2020 m. gruodį jis viršijo 4 tūkst. dolerių, o geležinkelių tarifai išliko 2,6 tūkst. dolerių lygyje. 2021 m. lapkritį „Drewry” indeksas pasiekė daugiau nei 9,1 tūkst. dolerių, o ERAI indeksas (UTLC ERA geležinkelių tarifų indeksas) siekė 2,7 tūkst. dolerių.
Brangstantis krovinių gabenimas vandenynais ir smarkūs vėlavimai privedė prie to, kad daugelis importuotojų ir ekspeditorių pradėjo ieškoti alternatyvaus kelio iš Kinijos į Europą. Šia situacija pasinaudojo geležinkelių operatoriai.
Naujuoju šilko keliu galima gabenti daugiau
Geležinkeliai, nors ir laimi dėl to, kad jūros transportas kovoja su problemomis, galėtų kur kas geriau išnaudoti savo galimybes. Pagrindinėmis problemomis tampa Kinijos ir Kazachstano bei ES (be kita ko, Lenkijos–Baltarusijos) pasieniuose susidarančios spūstys.
Jeigu šiandien Europos bei Kinijos ir Kazachstano pasieniuose dirbtume pilnu pajėgumu, tai galėtume gabenti 20 proc. daugiau konteinerių“, – teigia Alexey Grom, UTLC ERA direktorius.
Šiais metais svarbus įvykis trasoje iš Kinijos į Europą buvo naujo logistikos centro Černiachovske (Kaliningrado sritis) atidarymas. Naujas geležinkelių terminalas didina stoties pralaidumą iki 450 tūkst. TEU per metus.
Kinijos ir Kazachstano pralaidumo pagerėjimui įtakos turėjo naujo krovinių perkrovimo terminalo Dostyk TransTerminal (pralaidumas 700 tūkst. TEU) atidarymas birželio mėnesį.
Primename, kad Europos Komisija neseniai paskelbė savo „Global Gateway“ planą, kuriuo siekiama stiprinti prekybos ryšius su partneriais visame pasaulyje. ES iniciatyva vertinama kaip europinė alternatyva Kinijos programai „One Belt, One Road“ (Naujas šilko kelias). Projektas, be ES investicijų į transporto infrastruktūrą ir technologijas, taip pat skirtas remti švietimą, mokslinių tyrimų projektus ir plėtoti sveikatos apsaugą visame pasaulyje.
Be to, įgyvendindama šį projektą ES taip pat svarsto galimybę sukurti kreditavimo mechanizmą bendrovėms eksportuojančioms savo produktus į rinkas už Bendrijos ribų. Taip siekiama padėti joms konkuruoti su vietinėmis įmonėmis, kurios dažnai remiamos valstybės subsidijomis.