Naujausi Tarptautinio transporto biuro duomenys rodo, kad struktūrinė korekcija tęsiasi. Klausimas – ar Lenkija išlaikys pozicijas pagrindiniuose Europos transporto koridoriuose, ar palaipsniui jas užleis konkurentams.
2025 m. pabaigoje aktyvių tarptautinių krovinių vežėjų buvo 43 924 – tai 2,5 proc. mažiau nei 2024 m. ir 3,6 proc. mažiau nei piko metais 2023-iaisiais. Grynasis įmonių skaičius sumažėjo 1 130. Nors per metus užregistruota 3 301 nauja įmonė, iš registro išbraukta 4 431 – beveik 10 proc. visų 2024 m. pabaigoje veikusių subjektų.
Išskirtiniai buvo 2022 m., kai užfiksuota rekordinė 10 171 registracija. Tačiau net ir atmetus šį išskirtinį šuolį, 2025 m. rezultatas yra apie 4 proc. mažesnis nei septynerių metų vidurkis.
Į rinką ateina daugiausia mažesnės įmonės, kurias vilioja santykinai žemi įėjimo barjerai. Vis dėlto augančios degalų sąnaudos, finansavimo brangimas ir mažėjantys frachto tarifai kelia klausimą dėl jų ilgalaikio gyvybingumo.
Vežėjų, turinčių Bendrijos licenciją, skaičius 2023 m. buvo pasiekęs 45 565, tačiau vėliau ėmė mažėti ir 2025 m. pabaigoje sudarė 43 924. Tai rodo, kad net ir naujų investuotojų atėjimas nepajėgia sustabdyti mažėjimo tendencijos.
Mažėja ir transporto parkas
Traukiasi ne tik įmonių skaičius, bet ir jų techninė bazė. Licencijuotų transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiama masė viršija 3,5 tonos, skaičius 2025 m. pabaigoje sudarė 301 320 – tai 0,9 proc. mažiau nei 2024 m. ir 1,2 proc. mažiau nei 2023 m. piko metu.
Mažėjantis parkas reiškia ne tik trumpalaikį koregavimą, bet ir galimą konkurencinių pozicijų silpnėjimą. Lenkija ilgą laiką buvo viena dominuojančių jėgų ES kelių transporte, ypač vakarų–rytų srautuose.
Mobilumo paketo reikalavimai padidino administracinę ir finansinę naštą, o silpna pramonės dinamika Vokietijoje ir kitose pagrindinėse rinkose riboja paklausą. Tuo pat metu finansavimo sąlygos išlieka griežtesnės nei prieš pandemiją, todėl investicijos į parką lėtėja.
„Lėta kelių transporto agonija“
Maciej Wroński, darbdavių asociacijos „Transport i Logistyka Polska“ (TLP) prezidentas, situaciją apibūdino kaip „lėtą kelių transporto agoniją“.
Jo teigimu, trejų iš eilės metų statistika rodo, kad Lenkijos kelių transportas sistemingai praranda pozicijas Europos rinkoje. Tai matyti ne tik iš Bendrijos licencijų turėtojų skaičiaus mažėjimo, bet ir iš trečiųjų šalių piliečių užimtumo mažėjimo sektoriuje.
Wroński išskiria kelis esminius veiksnius:
- užsitęsusią silpną ES ekonominę konjunktūrą, kai jau beveik trejus metus stagnuoja ar mažėja pramonės gamyba ir vidaus paklausa;
- administracines kliūtis Lenkijoje, ribojančias vairuotojų iš ne ES įdarbinimą, nepaisant darbo jėgos trūkumo;
- konkurenciją iš šalių, kuriose reguliacinė našta ir darbo sąnaudos mažesnės;
- ES reglamentavimą, didinantį veiklos kaštus ir apsunkinantį veiklą bendrojoje rinkoje.
Struktūrinis lūžis ar ciklinė korekcija?
Dalis analitikų situaciją vertina kaip ciklinę korekciją po spartaus augimo laikotarpio. Tačiau jei mažėjimo tendencija užsitęs, ji gali tapti struktūrine.
Esant žemoms maržoms, net nedidelis paklausos sumažėjimas ar sąnaudų padidėjimas greitai atsispindi įmonių likvidume. Jei investicijos į parką ir darbuotojus bus atidėliojamos, Lenkijos vežėjų konkurencingumas ilgainiui gali silpnėti.
Kol kas sektorius balansuoja tarp prisitaikymo ir nuosmukio. Ateinančių metų dinamika – ypač ES pramonės atsigavimas ir frachto tarifų stabilizacija – lems, ar dabartinė tendencija bus laikina korekcija, ar ilgalaikis rinkos persitvarkymas.
