Nepaisant tarptautinės prekybos augimo, Baltijos valstybių tarptautinės prekybos balansai trečią šių metų ketvirtį vis dar išlieka neigiami. Trečiąjį metų ketvirtį Lietuvoje tarptautinis prekybos balansas siekė – 0,28 mlrd. Eur, Latvijoje -0,35 mlrd. Eur, Estijoje -0,08 mlrd. Eur, rodo naujausi „Bloomberg“ agentūros duomenys.
„Vokietijos pavyzdys rodo, kad valstybės, turinčios išplėtotą gamybą, o tuo pačiu ir stiprų eksportą, yra nepažeidžiamos ir užtikrina tvarią ekonomikos ir visuomenės raidą. Pakeisti tarptautinės prekybos balansą Lietuvoje galima tik nuosekliai skatinant eksportuojančias bendroves finansinėmis, organizacinėmis priemonėmis ir dėmesiu“, – komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Vokietija yra labai stipri valstybė-eksportuotoja, jos užsienio prekybos balanso proficitas siekia apie 200 mlrd. Eur.
Lietuvos eksportas 2017 m.
2017 m. Lietuva daugiausiai eksportavo į Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Estiją, Jungtinės Amerikos Valstijas, o mažiausiai eksportavo į Alžyrą, Suomiją, Turkiją, Rusiją ir Japoniją.
Didžiausios importo apimtys į Lietuvą buvo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, o mažiausios importo apimtys iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Danijos, Čekijos ir Ispanijos.
Pasak B. Žemaičio, neigiamas tarptautinės prekybos balansas rodo, kad vidaus vartojimas yra žymiai padidėjęs trumpuoju (1-3 metų) laikotarpiu. Priežastys – staigus atlyginimų kilimas, viršijantis darbo našumo augimą, ir bendras teigiamas ekonomikos augimo fonas.
„Tuo tarpu eksportas taip greit neauga dėl gamybos inercijos, gamybinių pajėgumų ribinio išnaudojimo ir darbo jėgos trūkumo. Ilguoju laikotarpiu tokia situacija lemia augančią infliaciją, kuri mažina gyventojų perkamąją galią, o tuo pačiu ir vartojimą“, – mano jis.
Elta.lt.Pixabay/Tumisu/public domain nuotr.
