Susitarimas buvo pasirašytas iš pradžių 2022 m. birželio 29 d., netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą. Jo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti Ukrainai prieigą prie pasaulinių rinkų per tranzitą ES valstybėse bei stiprinti prekybinius ryšius su ES rinka.
Tai reiškia dalinai liberalizuotą kelių krovinių transportą – vežėjai tiek iš Ukrainos, tiek iš ES gali vykdyti tranzitus ir dvišalius pervežimus be papildomų leidimų. Tai gerokai sumažino administracinę naštą ir pagreitino strateginių prekių, tokių kaip degalai, humanitarinė pagalba ar Ukrainos grūdai, rūdos ir plienas, transportavimą.
Įspūdingi prekybos rezultatai
Eurostato duomenys patvirtina, kad po susitarimo įsigaliojimo prekybos tarp ES ir Ukrainos apimtis ženkliai išaugo. Europos Komisija teigia, kad 2024 m. iš Ukrainos į ES importuota 7,7 mln. tonų (+13 proc. palyginti su 2021 m.) 10,1 mlrd. eurų vertės krovinių (+12 proc.). Tuo tarpu, iš ES į Ukrainą eksportuota 7,6 mln. tonų (+11 proc.) 33,4 mlrd. eurų vertės krovinių – tai 48 proc. daugiau nei 2021 metais.
Ypač didelis augimas pastebėtas Ukrainos kaimyninėse šalyse: Lenkijoje (+85 proc.), Rumunijoje (+124 proc.) ir Slovakijoje (+106 proc.) eksporte keliais. Visos trys valstybės baigė 2024 metus su teigiamu prekybos balansu.
Lenkija prieš pratęsimą
Nors dauguma ES valstybių narių pritarė sprendimui, Lenkija išreiškė prieštaravimą. Kaip pažymėjo Stanislawas Bukowiecas, Lenkijos infrastruktūros ministerijos valstybės sekretorius, Ukraina negali būti remiama ES vežėjų sąskaita.
Nuo pat karo pradžios teikiame visokeriopą paramą Ukrainai. Tačiau parama neturėtų būti teikiama ES valstybių narių, įskaitant Lenkijos transporto įmones, sąskaita, pastebėjo S. Bukowiecas.
Anot jo, dabartinis susitarimo veikimas gilina netolygias konkurencijos sąlygas tarptautiniame kelių transporte ir kenkia Lenkijos vežėjams, kurie susiduria su didėjančia Ukrainos įmonių konkurencija.
Neaiškumai dėl Briuselio sprendimo
Jis taip pat pažymėjo, kad sprendimas pratęsti buvo priimtas be tinkamų analizių.
Europos Komisija, priimdama sprendimą, neatliko pakankamų analizių ir neatsižvelgė į racionalius argumentus, kurie buvo daug kartų pateikti, taip pat ir Lenkijos, pažymėjo valstybės sekretorius.
Lenkijos administracija pabrėžia, kad nors susitarime yra kontrolės mechanizmai, jie yra pernelyg ilgalaikiai, kad realiai atkurtų rinkos lygybę.
