Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Rusijos karo prieš Ukrainą keliamus iššūkius, trikdančius šalies transporto infrastruktūrą ir logistiką.
Pirmą kartą susitarimas buvo pasirašytas 2022-ųjų birželį. Jo dėka buvo supaprastintas humanitarinių siuntų ir degalų transportavimas į Ukrainą bei leista lengviau eksportuoti svarbias prekes, tokias kaip grūdai ar plienas, į Europos Sąjungą. Nors pirminė galiojimo pabaiga buvo numatyta 2024 metų birželį, dabar susitarimas atnaujintas ir jo galiojimas pratęstas. Kol laukiama oficialaus patvirtinimo iš ES Tarybos, susitarimas jau taikomas iš anksto.
Atnaujintoje susitarimo versijoje įtrauktos naujos įgyvendinimo priemonės. Vairuotojai privalės turėti dokumento kopiją, patvirtinančią teisę vykdyti tarptautinius pervežimus, o transporto priemonės priekinis stiklas turės būti pažymėtas specialiu lipduku, nurodančiu, kad vežimas vykdomas pagal šį susitarimą. Be to, susitarime numatyti mechanizmai, leidžiantys laikinai apriboti jo taikymą tam tikrose vietovėse, jei kyla rimtų rinkos sutrikimų.
Kol Europos Parlamentas jau davė žalią šviesą, galutinis žingsnis – ES Tarybos formalaus pritarimo sulaukimas.
Susitarimo pratęsimas yra ne tik logistinis aspektas – tai taip pat Europos solidarumo išbandymas ir iššūkis transporto rinkos pusiausvyrai. Kai kuriose šalyse ši tema kelia ypatingas emocijas. Ekspertai kalba apie naudą ekonomikai, o vežėjai – apie pelningumo ir konkurencingumo praradimą. Kokie bus ilgalaikiai šio sprendimo padariniai?
Bendradarbiavimas su Ukraina: nauda Lietuvos ekonomikai
Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) atliktas tyrimas dėl Ukrainos integracijos į ES ekonominio poveikio Vidurio Europai rodo, kad nors sutarties pratęsimas gali turėti neigiamą poveikį kai kurioms mūsų regiono pramonės šakoms, bendras santykių su Ukraina stiprinimo poveikis mūsų ekonomikai yra teigiamas.
Ukrainai įstojus į ES, Lietuva gali tikėtis 0,13 proc. BVP augimo, kuris yra vienas didžiausių regione (kartu su Lenkija ir Vengrija). Analitikai taip pat prognozuoja eksporto augimą.
2021–2024 m. eksportas iš Lietuvos į Ukrainą išaugo (nors ne taip sparčiai kaip į kitas šalis). Verta paminėti, kad 2024 m. eksportas iš Lietuvos į Ukrainą pirmą kartą viršijo eksportą į Rusiją, o tai yra istorinis pokytis ir rodo nuolatinį prekybos krypties pasikeitimą. Iš Lietuvos eksportuojami produktai apėmė, be kita ko, optinę įrangą, o tai rodo, kad eksporto specializacija atitinka Ukrainos poreikius.
2021–2024 m. Vidurio Europos šalys (įskaitant Lietuvą) padidino eksportą į Ukrainą 75 proc. – nuo 13,7 mlrd. Eur iki 24 mlrd. Eur. Lietuva yra šio tendencijos dalis, todėl turi didelį potencialą toliau didinti prekybą po integracijos.
Svarbiausi sektoriai ir produktai
- Lietuva iš Ukrainos importuoja:
- Geležies rūdas (99 % viso šio žaliavos importo regione)
- Augalinius aliejus, medieną, cementą, plieną
- Į Ukrainą eksportuoja:
- Karinę įrangą
- Kuro ir trąšų
- Generatorių ir energetikos įrangos
Lietuvos eksporto į Ukrainą struktūros pokyčiai rodo galimybę užmegzti ilgalaikius prekybos ryšius, nepriklausomus nuo konflikto. Lietuva gali turėti naudos iš Ukrainos įtraukimo į regionines tiekimo grandines, ypač pramonės, logistikos ir energetikos sektoriuose.
