Lörrach muitinės tarnybos nuotr./iliustratyvi nuotr.

EX-A ir T1: kodėl nuo 2024 m. gruodžio IE599 gaunamas dar Lietuvoje ir kas yra 150 dienų taisyklė

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Eksporto deklaracija daugumai eksportuotojų atrodo rutina: pateikei, gavai MRN, krovinys išvažiavo. Tačiau 2024 m. pabaigoje Lietuvoje įsigaliojo du pokyčiai, kurie keičia ir tai, kada eksportuotojas gauna išvežimo įrodymą, ir tai, kas nutinka deklaracijai, jei krovinys taip ir neišvyksta. Abu svarbūs kiekvienam, kas siunčia prekes už ES ribų – ypač keliais į Centrinę Aziją, nes tuomet po eksporto beveik visada įforminamas T1 tranzitas.

Svarbiausia trumpai:

  • Nuo 2024 m. gruodžio 1 d., kai po eksporto įforminamas T1 tranzitas, IE599 (0 % PVM įrodymas) gaunamas jau Lietuvoje, nelaukiant, kol krovinys pasieks ES sieną.
  • Eksporto deklaracijos be išvežimo patvirtinimo po 150 dienų automatiškai tampa negaliojančiomis.
  • Dažniausios klaidos – nesutampantys HS kodai, svoriai ir EORI duomenys bei sankcijų rizika, kuri paaiškėja tik pasienyje.
  • Geriausia apsauga: HS kodų patikra prieš pakrovimą ir vienas atstovas, rengiantis ir eksporto, ir tranzito deklaracijas.

EX-A – tai standartinė elektroninė eksporto deklaracija. „EX“ reiškia eksportą į trečiąją šalį, „A“ – standartinę (išsamią) deklaraciją, teikiamą prieš pateikiant prekes muitinei. Lietuvoje ji apdorojama iMDAS sistemoje. Pateikus deklaraciją suteikiamas MRN numeris, muitinė atlieka rizikos analizę, prireikus patikrina prekes ir išleidžia jas eksportui. Kai išvežimas patvirtinamas, deklarantas gauna elektroninį pranešimą IE599. Jei prekės neišleidžiamos, tame pačiame pranešime nurodomas kontrolės kodas B1 ir priežastys.

Eksportuotojui IE599 svarbus dėl paprastos priežasties: tai įrodymas, kad prekės paliko ES, taigi ir pagrindas eksporto sąskaitai taikyti 0 % PVM. Tikslius įrodymų reikalavimus nustato mokesčių teisė, todėl IE599 verta saugoti kartu su sąskaita.

Pokytis nuo 2024 m. gruodžio 1 d.: IE599 – jau išleidus T1

Iki tol daugelis ekspeditorių ir eksportuotojų buvo įpratę, kad išvežimo patvirtinimas „ateina“ tada, kai vilkikas kerta ES išorinę sieną. Kroviniams, kurie po eksporto keliauja T1 tranzitu, tai nebegalioja.

Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Lietuvos eksporto sistema keičiasi duomenimis su Nacionaline tranzito kontrolės sistema. Kai prekės išleidžiamos T1 tranzitui (arba TIR operacijai) išvykimo muitinės įstaigoje, eksporto deklaracijai suteikiama būsena „Eksportuota“ ir IE599 išsiunčiamas iš karto. Taigi – dar Lietuvoje. T2 tranzito atveju patvirtinimas gaunamas tada, kai tranzitas užbaigiamas paskirties įstaigoje.

Ką tai reiškia praktiškai:

  • Eksportuotojas dokumentus gauna greičiau. Nebereikia laukti, kol vilkikas pasieks ES sieną, kad buhalterija galėtų uždaryti eksporto sandorį.
  • Atsakomybė persikelia į tranzitą. Eksporto dalis „užsidaro“ Lietuvoje, bet T1 lieka atviras iki paskirties ar išvykimo iš ES. Jei tranzitas neužbaigiamas, problemos sprendžiamos jau tranzito procedūroje – su garantija ir terminais.
  • Svarbu, kas deklaruoja. Kai eksporto ir tranzito deklaracijas rengia tas pats atstovas, duomenys sistemose sutampa ir susiejimas vyksta sklandžiai. Kai eksportą įformina viena šalis, o T1 – kita, dažniau pasitaiko neatitikimų (MRN, pakuočių skaičius, svoriai), dėl kurių IE599 vėluoja.

150 dienų taisyklė

Antras pokytis mažiau pastebimas, bet gali brangiai kainuoti. Eksporto deklaracijos, įformintos 2024 m. lapkričio 13 d. ir vėliau, automatiškai pripažįstamos negaliojančiomis po 150 dienų, jei negautas išvežimo patvirtinimas.

Tipinės situacijos, kai tai aktualu:

  • vilkikas grįžta nuo pasienio, nes prekė pateko į sankcijų priedus, o maršrutas per Baltarusiją ar Rusiją jai uždarytas;
  • krovinys iškraunamas ES teritorijoje (pavyzdžiui, perkraunamas į kitą transporto priemonę ar laikomas sandėlyje laukiant kito maršruto);
  • dalis siuntos lieka, o dalis išvyksta, ir niekas nepatikslina deklaracijos.

Jei tokioje situacijoje niekas nesiima veiksmų, po 150 dienų eksportas tiesiog „dingsta“ iš apskaitos, o PVM klausimai lieka. Todėl verta turėti paprastą vidinę tvarką: jei per 2–3 savaites pagal kurį nors MRN negaunamas IE599, kas nors privalo išsiaiškinti priežastį.

Dažniausios klaidos, kurias matome

  1. HS kodai sąskaitoje nesutampa su deklaracijos kodais. Tai ne tik muitinio tikrinimo rizika – kodas lemia ir maršrutą, nes ES tranzito draudimai per Baltarusiją ir Rusiją nustatyti būtent pagal kodus.
  2. Skiriasi svoriai ar vertės sąskaitoje, pakavimo lape ir deklaracijoje.
  3. Eksportuotojas neturi EORI numerio arba jis nurodytas klaidingai.
  4. Kodas patenka į sankcijų priedus, o planuojamas maršrutas per Baltarusiją neleidžiamas – tai paaiškėja tik pasienyje.
  5. Niekas neseka, ar krovinys išvyko per 150 dienų.

Kaip sekti MRN

Kai prekės išvežamos per kitą ES šalį, jų judėjimą galima sekti Europos Komisijos MRN paieškos paslaugoje. Eksportui, kuris prasideda ir baigiasi Lietuvoje, informaciją skelbia Lietuvos muitinė.

Išvada

Eksporto deklaracija nebėra „pateik ir pamiršk“ dokumentas. Kai po eksporto įforminamas T1, išvežimo įrodymas gaunamas greičiau, bet tik tada, kai eksporto ir tranzito duomenys sutampa. O 150 dienų taisyklė reiškia, kad už kiekvieną grįžusį ar iškrautą krovinį turi būti atsakingas konkretus asmuo. Paprasčiausia apsauga – prieš pakrovimą patikrinti HS kodus pagal sankcijų priedus ir turėti vieną atstovą, kuris rengia ir eksporto, ir tranzito deklaracijas.

Šaltiniai: Lietuvos muitinė, „Eksportas“ (atnaujinta 2025-09-23); Reglamentas (ES) 2015/2446, 134 ir 248 str.; Reglamentas (ES) 2015/2447, 329 str. Straipsnis – bendra informacija, ne teisinė konsultacija.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite