„Nepaisant stiprių pozicijų Europos transporto rinkoje, Lietuvos sektorius praranda augimo tempą – raginame Vyriausybę imtis veiksmų, kad būtų išvengta ilgalaikių ekonominių nuostolių“, – teigia Povilas Drižas, TTLA generalinis sekretorius.
Pasak jo, transporto sektorius generuoja reikšmingą dalį Lietuvos eksporto ir pridėtinės vertės, tačiau pastaruoju metu fiksuojamas tiek eksporto, tiek vežimų apyvartos mažėjimas. Drižo teigimu, konkurencingumui grėsmę kelia ne tik tarptautinė įtampa, bet ir vidaus veiksniai – nuo migracijos ribojimų iki nestabilios mokestinės aplinkos.
„Jei nesubalansuosime saugumo, darbo rinkos ir verslo poreikių, rizikuojame prarasti tai, ką ilgai kūrėme – tvirtas pozicijas užsienio rinkose“, – teigia P. Drižas.
Aljansas ragina Vyriausybę užtikrinti efektyvesnį migracijos politikos koordinavimą, stabilų mokestinį reguliavimą ir aktyvesnį sektoriaus interesų atstovavimą Europos Sąjungoje. Taip pat siūloma skatinti inovacijas ir technologinę pažangą, siekiant didesnio efektyvumo bei mažesnio poveikio aplinkai.
Statistika rodo, kad 2024 metais pirmą kartą per penkiolika metų susitraukė krovininio kelių transporto eksportas. Nors antrąjį ketvirtį fiksuotas tam tikras atsigavimas, bendra sektoriaus apyvarta tebemažėja.
Pasak TTLA, šią tendenciją dar labiau paaštrino migracijos ribojimai – kvotos darbuotojams iš trečiųjų šalių šiemet sumažintos 38 proc., ribojama migracijos padalinių veikla užsienyje, uždrausta darbinti Indijos piliečius – vieną didžiausių darbinamų grupių 2024 metais.
Prie sunkumų prisideda ir nenuspėjama mokestinė aplinka: kasmet auganti minimali alga, didėjantys akcizai, papildomi CO₂ ir draudimo apmokestinimai bei dažnai keičiama dienpinigių tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokėtų mokesčių suma augo 20 proc. – iki 1,05 mlrd. eurų, nors pajamos per tą patį laikotarpį padidėjo vos 3 proc., o eksportas mažėjo.
TTLA kviečia valdžios institucijas centralizuoti migracijos politikos sprendimų priėmimą, peržiūrėti kvotų sistemą, efektyvinti migracijos padalinių veiklą užsienyje bei užtikrinti nuspėjamą reguliacinę aplinką.
„Tik dalykinė ir abipuse pagarba grįsta diskusija gali padėti išsamiai įvertinti sektoriaus iššūkius ir kartu suformuoti ilgalaikę, konkurencingumą ir tvarią plėtrą užtikrinančią transporto bei logistikos politiką“, – pabrėžia Drižas.
