Praėję metai buvo kaip ir visada – pilni iššūkių. Neatsimenu nei vienų metų, kuriuos galėčiau įvardinti kaip lengvus transporto sektoriui. Visuomet atsiranda barjerų užsienyje ar Lietuvoje. Praeiti metai nebuvo išimtis.
Daugiausiai dėmesio skirta ES senųjų valstybių protekcionizmui. Taikomi administraciniai barjerai silpnina ne tik periferinius ir Rytų Europos vežėjus, bet ir visą kelių transporto sektorių.
Gaila, kad to nesupranta senųjų valstybių atstovai. Netolimoje ateityje šio sektoriaus laukia kova už būvį su kitomis transporto rūšimis, o mes nerandame bendros kalbos tarpusavyje. Praeities iššūkiai, kai turėjome problemų tik su gabenimais į Rusiją, dabar atrodo juokingi.
Geros sektoriaus naujienos
Iš kitos pusės, buvo ir gerų naujienų. Gavome pakankamai leidimų vykstantiems į rytų valstybes. Vis aktyviau ir efektyviau bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijomis, randame bendrą kalbą. Pagerintos sąlygos įdarbinantiems trečių šalių piliečius.
Pervežimų apimtys didėjo, lygiai taip pat kaip ir apyvarta. Tačiau transporto įmonių pelningumas ir toliau liko labai žemame lygyje ir siekė 3 proc. Tai reiškia, kad nepaisant daugiau nuvažiuojamų kilometrų, tenka konkuruoti itin sudėtingomis sąlygomis ir džiaugtis dideliais pelnais negalime. Tačiau vargu, ar tai nustebino vežėjus. Manau, kad dauguma jų taip ir įsivaizdavo 2017 m. – kova už būvį. Tokia dabar yra verslo aplinka.
Privalomojo draudimo kainos
Jei vertinsime 2017 m. Lietuvoje, aktualiausias klausimas, vienareikšmiškai, privalomojo draudimo kainos. Jos tiesiog nesuvokiamos. Kaimyninėse šalyse jos yra gerokai mažesnės. Tai stabdo verslo plėtrą, yra įmonių, kurios nebesugebėjo mokėti nustatytų kainų ir bankrutavo. Važiuojantys į rytus ir toliau paromis stovi kertant išorinę ES sieną. Eilės Lietuvos-Baltarusijos pasienyje yra nesuvokiamos.
Skaudžiausia, kad ši problema gali būti sprendžiama, tačiau kol kas rimtų veiksmų nesiimta. Valstybės investicijos į sienų pralaidumą labai greitai sugrįžtų mokesčių pavidalu. Gaila, kad savo praradimus eilėse skaičiuoja tik vežėjai, o valstybinės institucijos savųjų praradimų nemato.
Administraciniai barjerai Vakarų Europoje
Įvairūs administraciniai barjerai Vakarų Europoje taip pat yra pagalys į ratus. Priešingai nei tikėjosi Vakarų valstybės, atitinkame visus jų keliamus reikalavimus ir įrodėme, kad sąžiningai konkuruojame rinkoje. Laukiame naujų bandymų apriboti mūsų veiklą, net neabejoju, kad jų bus.
Keleivinio transporto srityje nuolatos reikia įrodinėti šalies valdžios institucijoms, kad būtina ginti šalies keleivių vežėjų rinką, kaip tai daro Vakarų Europos šalys – ES senbuvės, kurios vadovaujasi Reglamento Nr. 1370/2007 ir apsieina be konkursų, parinkdamos vežėjus viešosioms keleivių vežimo paslaugoms teikti.
Asociacijos “Linava” pasiekimai 2017 m.
Asociacija „Linava“ praėjusiais metais turėjo itin daug darbo. Iš tiesų didžioji dalis atliktų darbų lieka įvairių institucijų koridoriuose ir į viešumą neiškyla. Turime dvi veiklos kryptis – vežėjų verslo sąlygų gerinimas ir jų atstovavimas.
Dirbame su valstybinėmis institucijomis siekdami mažesnės biurokratijos, perteklinių reikalavimų atsisakymo, aiškesnių darbo sąlygų, kunkurencinio pranašumo prieš kitų šalių vežėjus didinimo. Paskutinių dviejų metų darbas vainikuotas sėkme – išryškinta transporto sektoriaus svarba Lietuvos ūkiui, transporto sektorius įtrauktas į Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją.
Lygiai taip pat ne kartą teko keliauti į ES miestus, kuriuose įsikūrusios ES institucijos, ir diskutuoti apie laukiančius įvairius pokyčius transporto sektoriuje, pristatyti savo pasiūlymus, ginti Lietuvos vežėjų pozicijas. Siekiame Lietuvos vežėjams parankių sprendimų, ieškome bendraminčių, nes vieni ES institucijose nepasieksime nieko. Taip pat sprendžiame pavienių vežėjų problemas įvairiose Lietuvos ir užsienio institucijose.
Teigiami pokyčiai
Pagreitėjo trečių šalių darbuotojų įdarbinimas, sumažėjo prašomų dokumentų kiekis. Tačiau esama situacija nesame patenkinti, dar yra kur tobulėti ir mažinti biurokratinius reikalavimus. Pagreitėjo ir A1 formos išdavimas trečiųjų šalių vairuotojams turintiems D vizą.
Trečiųjų šalių piliečiams, kurie dirba tolimųjų reisų vairuotojais ir turi leidimą laikinai gyventi, nebereikia keisti vairuotojo pažymėjimo.
Buvo bandymų uždrausti atlikti techninę apžiūrą kitose ES šalyse. Įtikinome, kad tai būtų itin nuostolinga vežėjams ir esama tvarka nepakeista.
„Linava“ kartu su kitomis asociacijomis, atstovaujančiomis 18 skirtingų ES šalių narių, pasirašė bendrą deklaraciją dėl Komandiruojamų darbuotojų direktyvos netaikymo tarptautiniam transportui. Su deklaracija supažindinome Lietuvos valdžios institucijas, Europos Parlamento narius ir Europos Komisijos atstovus. Tai aiškus ir stiprus signalas sprendimų priėmėjams atsižvelgti į ES kelių transporto sektoriaus bendruomenės interesus.
Lietuvos vežėjai gavo papildomų trečiųjų šalių kelionės leidimų 2017 m. Padidėjo ir 2018 m. leidimų kvotos su Rusija, Baltarusija, Čekija ir Turkija.
Supaprastina leidimų išdavimo tvarka didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Nuo balandžio įsigalios nauja tvarka, pagal kurią pametus vieną transporto priemonės numerio ženklą, bus išduodamas jo dublikatas. Anksčiau reikėjo keisti numerius.
Ginant mūsų keleivių vežėjų interesus, pavyko susitarti, kad leidimai keleivių vežimui tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais bus pratęsti, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl šių leidimų išdavimo tvarkos.
2018 metų prognozės ir iššūkiai
Draudimo kompanijos steigimas ir privalomojo draudimo kainų sureguliavimas. Tai mes tikrai galime padaryti ir padarysime. Nesame priklausomi nuo kitų. Norėtųsi pasiekti pergalių ir kovoje dėl „mobilumo paketo“, tačiau ten mes tik vienas balsas iš kelių dešimčių. Kovosime dėl Lietuvos vežėjams palankių sprendimų, tačiau suvokiame, kad ir kitos šalys turi savų interesų ir siekia juos apginti. Bet kokiu atveju, „Mobilumo paketas“ bus kompromisinis. Sieksime, kad kuo daugiau jo punktų būtų palankūs Lietuvos vežėjams.
Taip pat reikia didinti gaunamas užsienio šalių leidimų kvotas. Tam yra rezervų ir bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis galime to pasiekti.
Savaime aišku – narių atstovavimas, greita sekretoriato reakcija į vežėjų problemas. Narys turi jausti užnugarį ir tai ypatingai svarbu mažoms įmonėms, kurios neturi pakankamai personalo. O mažų įmonių asociacijoje yra dauguma.
Su kiekvienu mėnesiu narių skaičius asociacijoje nežymiai svyruoja. Šiai minutei jų yra apie 900. Augimo tendencijos nėra, tačiau fiksuojame kitą džiugią tendenciją – išsigryninimą.
Po to kai prezidiumas pasiūlė kongresui leisti perduoti narystę asociacijoje, iki šiol jaučiama tokio sprendimo nauda. Nuolatos vienos įmonės perduoda narystę kitoms. Tikime, kad naujai asociacijoje atsidūrusios įmonės bus aktyvios. Taip pat jų noras patekti į asociaciją rodo, kad esame reikalingi. Tad neaktyvias įmones šiuo metu keičia tos, kurios turi aiškų norą būti viename kelyje su mumis. Nors įmonių skaičius nedidėja, manau, kad dėl vykstančių procesų asociacija tik stiprėja. Taip pat naudodamasis proga kviečiu ir kitas Lietuvos transporto įmones prisijungti prie mūsų. Stojamasis mokestis taip pat sumažintas iki 870 eurų.
Daug darbų atliekame ne tik asociacijos nariams – juk atstovaujame visą kelių transporto sektorių, esame vedančioji kelių transporto asociacija Lietuvoje. Aktyviai bendradarbiaujame su kitomis transporto rūšimis. Taip pat vadovauju Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos transporto komitetui. Tai taip pat svarbus įrankis atstovaujant šalies vežėjus.