Lietuvos vairuotojo pajamos lenkia viceministro atlyginimą. “Linava” paaiškino, kodėl transporto verslą gali išgelbėti tik trečiųjų šalių vairuotojai

Lietuvos vežėjai yra valdžios dusinami dėl darbo jėgos trūkumo. Visame kontinente (...) įmonės nepajėgia vykdyti užsakymų, nes paprasčiausiai nėra kam tų krovinių nuvežti, delfi.lt portalui aiškino asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. Jis pridūrė, kad “vairuotojų poreikis ir realybė skiriasi kaip diena ir naktis”, o vienintelė Lietuvos vežėjų kaltė - “sektoriaus augimas, neproporcingas šalies dydžiui”.

Lietuvos vairuotojo pajamos lenkia viceministro atlyginimą. “Linava” paaiškino, kodėl transporto verslą gali išgelbėti tik trečiųjų šalių vairuotojai
Shutterstock

“Linavos” atstovas savo pasisakyme delfi.lt portalui atkreipė dėmesį, kad šiandien mūsų šalyje norinčių dirbti tolimųjų reisų vairuotojų yra keli šimtai, kai laisvų darbo vietų – dešimtys tūkstančių. Iki šiol Lietuvos transporto sektorių gelbėjo svetimšaliai – baltarusiai, ukrainiečiai ir kitų šalių piliečiai – tačiau, kaip paaiškino Z. Buivydas, “dirbtinai sukurta kvotų sistema, ribojanti trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimo galimybes Lietuvoje, jau išsemta kone prieš pusmetį”.

“Darbštūs lietuviai sugebėjo įsitvirtinti tarp lyderių visoje Europoje ir kaip lygūs su lygiais konkuruoti su lenkais, vokiečiais, prancūzais (…). Akivaizdu, kad namų darbo rinka negali patenkinti tokio mūsų įmonių poreikio, todėl vairuotojai iš trečiųjų šalių tapo išsigelbėjimu vežėjams, o tuo pačiu ir visai mūsų ekonomikai”, – pasakė Z. Buivydas.

Kodėl Lietuvoje trūksta vilkikų vairuotojų?

Jo teigimu, nesvarbu, kokios tautybės yra darbuotojas, nes šalyje veikiančios krovinių gabenimą siūlančios bendrovės mokesčius moka į Lietuvos biudžetą. “Linavos” atstovas atkreipė dėmesį, kad vietinių darbuotojų stoką nulėmė, tarp kitko, “sisteminės klaidos švietimo sektoriuje”. 

“Valstybė daug metų leido ir vis dar leidžia (nepaisant tam tikrų kosmetinių pertvarkų) praktiškai bet kam įgyti aukštojo mokslo diplomą. Masiškai štampuojami teisininkai, vadybininkai, studijų ir mokslo kokybę paliekant antrame plane”, – aiškino asociacijas generalinis sekretorius.

Z. Buivydo teigimu, “kokybės devalvavimas ir masinis universitetinio išsilavinimo prieinamumas nulėmė kompleksines šalies problemas”, nes šalyje “nustekentas profesinis rengimas”.

“Trūksta ne tik vairuotojų, bet ir šaltkalvių, statybininkų, mechanikų. Juk neis bakalauras ar juolab magistras „fūros“ vairuoti, nors uždirbti galėtų dažnu atveju gerokai daugiau nei trindamas valdišką kėdę. 2-3 tūkst. Eur siekiančios vairuotojo pajamos lenkia ne tik eilinio ministerijos specialisto, bet ir viceministro atlyginimą. Tad kaltinti vežėjus blogomis darbo sąlygomis – mažų mažiausiai veidmainiška”, – konstatavo Z. Buivydas.

Vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotos

2021 metams nustatyta kvota supaprastinta tvarka leidžia įdarbinti 32,2 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Vežėjams leista įdarbinti 11,6 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau ši kvota buvo išsemta jau gegužės mėnesį. Verslininkai prašė įleisti papildomus 15 tūkst. užsieniečius, tačiau Vyriausybė atsisakė vykdyti jų prašymą ir paragino vežėjus gerinti vairuotojų darbo sąlygas ir įdarbinti vietinius.

Užimtumo tarnybos informacija, išnaudojus kvotą, darbdaviai ir toliau gali įdarbinti užsieniečius, tačiau jiems taikoma bendra teisės aktuose nustatyta tvarka – pateikus atitinkamus dokumentus dėl užsieniečio įdarbinimo, reikia gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams, t.y., išnaudojus kvotą, vežėjams įdarbinti trečiųjų šalių vairuotojus nėra draudžiama, jiems tiesiog reikia teikti dokumentus dėl galimybės dirbti užsieniečiams išdavimo. 

Leidimų užsieniečiams išduota mažiau

2020 m. Užimtumo tarnyba išdavė 7,4 tūkst. leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams. 2019-aisiais šis skaičius siekė 9,1 tūkst. Daugiausiai leidimų – 38 proc. – gavo krovinių gabenimo sektorius (2019 metais – 43 proc.). Virš 80 proc. atvykusių į Lietuvą dirbti trečiųjų šalių piliečių sudarė ukrainiečiai (60 proc.) ir baltarusiai (21 proc.).

Europos profesinių sąjungų asociacijos ETF duomenimis, daugiausiai leidimų dirbti vilkikų vairuotojais trečiųjų šalių piliečiai gauna Lenkijoje ir Lietuvoje. 2019 m. Lenkija išdavė 89 tūkst. tokių dokumentų, Lietuva – 53,4 tūkst. (2012 m. šis skaičius siekė 2,2 tūkst.). Praeitais metais dėl pandemijos ir įvestų kvotų jų skaičius žymiai sumažėjo.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi