“Linavos” skaičiavimais, šiuo metu baudos už Mobilumo pakete numatytą vairuotojų negrąžinimą į veiklos centrą vienai įmonei svyruoja nuo 2 iki 4 tūkst. eurų, vidutiniškai – 2 tūkst. eurų. Už normalaus kassavaitinio poilsio tam pritaikytame būste, bet ne transporto priemonėje nesilaikymą – nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Iki 1 tūkst. eurų baudos siekia už valstybės sienos kirtimo fakto neatžymėjimą tachografe.
Asociacijos teigimu, vežėjai sulaukia baudų bent po keletą kartų per savaitę. Tuo tarpu dėl normalaus kassavaitinio poilsio ne transporto priemonėje, kai vairuotojas turi ilsėtis poilsiui pritaikytame būste ar valstybės sienos kirtimo fakto neatžymėjimo tachografe – mažiausiai tris ar keturis kartus per savaitę.
Pasak asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko, siekdamos išpildyti Mobilumo paketo reikalavimus ir taip išvengti baudų, Lietuvos įmonės priverstos ieškoti išeičių. Visgi išeitys dažniausiai veda į užsienio šalis, kas nėra gerai, nes tai reiškia kur kas mažesnį veiklos intensyvumą Lietuvoje bei mažesnius sumokėtus mokesčius Lietuvos biudžetui.
Lietuvos įmonės, laviruodamos tarp Mobilumo paketo reikalavimų bei norėdamos išvengti tūkstantinių baudų steigia padalinius, dukterines įmones užsienio šalyse. Pavyzdžiui, įkuria įmonę Vokietijoje, kur su vokiška transporto licencija išsprendžiamas vairuotojų ir vilkikų grąžinimo klausimas, nes atliekamo darbo geografija sutampa su veiklos vykdymo centru. Visgi tai ne išeitis, nes taip dar labiau skatinamas vežėjų kraustymasis svetur“, – sako V. Bučinskas.
Kaip įsteigti transporto įmonę Vokietijoje skaitykite Žurnale transporto vadovams (atiųsti žurnalo PDF galima paspaudžius žemiau esantį vaizdą)
Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pastebi, kad Mobilumo paketo reikalavimai tokie kaip vairuotojo grąžinimas į vieną iš veiklos centrų, ne tik baugina vežėjus baudomis, tačiau net ir visai to nenorint, sukelia nemenką trintį tarp transporto įmonės savininko bei darbuotojo.
Vairuotojai, ypač atvykę iš tolimųjų ne Europos Sąjungos šalių ir norėdami užsidirbti, pageidauja dirbti ilgesnį laiką, o Mobilumo paketo reikalavimai tai daryti draudžia. Visgi darbdavys bet kokiu atveju privalo išpildyti Mobilumo paketo reikalavimus, tad dėl to atsiranda nereikalingi pykčiai ir nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo“, – teigia Z. Buivydas.
Jo teigimu, Lietuvos įmonėms ir toliau susiduriant su Mobilumo paketo reikalavimų įgyvendinimu, laikui bėgant bendri nuostoliai gali virsti milijoniniais. O kai kurios smulkios ir mažos bendrovės, pastoviai gaudamos baudas, galiausiai gali savo veiklą visai nutraukti.
