10 tūkst. Eur – tiek Vokietijoje gavo tolimųjų reisų vairuotojas iš Rytų Europos, kuris nusprendė kovoti už savo teises. Nors Vokietijoje oficialiai ir toliau kovojama su „Rytų Europos dempingu”, Vokietijos įmonės, tokios kaip „Deutsche Post”, užsako paslaugas verslininkams iš Rytų, nors jų vairuotojai negauna įstatymu nustatyto atlyginimo. Vokietijos paštas nesijautė kaltas, nors teismas nurodė išmokėti skirtumą čekų vairuotojui, kuris sudaro 10 tūkst. Eur. Vežėjai išsigando, nes dabar į teismą kreipiasi dar 900 vairuotojų.
Jiří Gabrhel buvo Prahos transporto kompanijos darbuotojas, kuri vykdė pristatymus pagal „Deutsche Post” užsakymus. Savo darbą atliko pagrinde Vokietijoje. Apie MiLoG-ą (minimalus darbo atlygis) sužinojo atsitiktinai, per vieną įprastą patikrinimą Vokietijos keliuose.
Byla darbo ginčų teisme
Jiří Gabrhel nusprendė kreiptis pagalbos į ver. di (Jungtinė profesinių sąjungų paslaugų sektoriuje), kurios padėjo jam paduoti ieškinį ir atstovavo jam darbo ginčų teisme Bonoje. Čekas reikalavo iš „Deutsche Post” sulyginti per mažą darbo užmokestį iki minimalaus atlyginimo dydžio už darbo laikotarpį pagal bendrovės užsakymą. Vairuotojas paskaičiavo, kad jam papildomai priklauso net 8302.50 Eur už darbą nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. rugpjūčio.
Kodėl jis nepareikalavo darbo užmokesčio iš darbdavio?
Šioje istorijoje kyla klausimas, kodėl čekas apskundė vokiečių bendrovę, o ne savo tiesioginį darbdavį? Atsakymas yra paprastas. Minimalaus darbo užmokesčio (MiLoG) nuostatai taikomi tiek darbdaviui, tiek generaliniam rangovui („Deutsche Post”) ir dirbantis vairuotojas šiuo atveju galėjo pasirinkti, kuris iš tiekimo grandinės dalyvių turės išlyginti per mažą darbo užmokestį. Čekijos darbdavys savo ruožtu atsisakė vairuotojui sumokėti reikalaujamą sumą.
Vokietijos paštas vis dėlto yra kaltas
Vokietijos paštas nenorėjo prisiimti atsakomybės už rangovų darbuotojų mokamus mažus atlyginimus. „Deutsche Post” jau „konkurso metu reikalauja rangovus įsipareigoti laikytis teisės, darbo teisės ir minimalaus darbo užmokesčio įstatymo taikymo nuostatų” – pabrėžė dar praėjusiais metais pašto spaudos atstovė.
– Rangovas patvirtina šį reikalavimą raštu sutarties sudarymo metu, pridūrė ji.
Tačiau čeko advokatai reikalą pagrindė užsakovo atsakomybę nepriklausomai nuo kaltės. Sausio pabaigoje čekas laimėjo bylą ir pagal teismo sprendimą „Deutsche Post” turi jam sumokėti 10 tūkst. Eur. Apie laimėjimą informavo daugiausia Čekijos žiniasklaida, taip pat Jiří Gabrhel savo „Facebook” paskyroje:
Baimė pažvelgė į vežėjų akis
Dabar jo pėdomis ketina eiti kiti 900 čekų vairuotojų.
Užsakovai ir vežėjai, kurie neprisilaikė MiLoG-o reikalavimo gali turėti daug problemų. Vairuotojai reikalaus nesumokėto darbo užmokesčio mokėjimo iš užsakovų Vokietijoje.
Vokietijos „FaireMobilität” asociacija, kovojanti su nesąžininga veikla transporto srityje, gauna per dieną keliasdešimt čekų pagalbos prašymų. Kaip pranešė Čekijos žiniasklaida, organizaciją paprašė pastarosiomis dienomis remti daugiau kaip 900 žmonių ir šis skaičius vis didėja, nes automobilių stovėjimo aikštelėse Vokietijoje dalinami specialūs informaciniai lapeliai apie MiLoG-ą.
Kai kurie vairuotojai neturės galimybės laimėti, nes trūksta tinkamų įrodymų (pvz., tikslių duomenų apie maršrutus su iškrovimo, pakrovimo ir sienos kirtimų valandomis ir pan.). Tokiais užrašais disponavo Jiří Gabrhel.
Dvigubas problemos dugnas
Vokietijos užsakovai reikalauja iš subrangovų nuostatų prisilaikymo, o taip pat ir MiLoG-o. Kaip pabrėžė „Deutsche Post” spaudos atstovė, įmonė dalyvė „konkurso metu turi įsipareigoti laikytis teisės, darbo teisės ir minimalaus darbo užmokesčio įstatymo taikymo nuostatų”.
Deja, kaip pažymėjo Čekijos transporto sąjungos Česmad Bohemia VojtěchHromíř, „įvykdyti šiuos reikalavimus yra visiškai neįmanoma, atsižvelgiant į įkainius, kuriuos yra pasirengę mokėti vokiečių užsakovai”.
Nuotr. Trans.info