Po vasario 2 d. įsigaliojusių pakeitimų atėjo laikas sekantiems. Ko gali tikėtis vežėjai?
1. Privalomas sunkvežimio grįžimas
Tai bene kontroversiškiausia į Mobilumo paketą įtraukta nuostata. „Naujais teisės aktais ES šauna sau į koją“, – komentuoja įvedamą nuostatą Nyderlandų TLN vežėjų organizacija. Praėjusių metų spalį ji parašė laišką Europos Komisijai ir ES transporto komisarui su raginimu atidėti prievolės sunkvežimį grąžinti į registracijos šalį kartą per aštuonias savaites įsigaliojimą. Žinoma, kalbama apie tas, kurios vykdo tarptautinius pervežimus.
Olandai nėra vieninteliai kritikai. Vidurio ir Rytų Europos vežėjai, kurie jau rengiant Mobilumo paketo nuostatas teigė, kad praktiškai privalomas grąžinimas reikš CO2 emisijų padidėjimą ir veiklos sąnaudų padidėjimą, ragino šį mėnesį dėl šios nuostatos parengti memorandumą.
Vežėjai įrodinėja, kad nauja prievolė privers į šalį grįžti tuščiomis, nes tai teks vykdyti net ir tuo atveju, jei per tam tikrą laikotarpį atgaline kryptimi nebus krovinių pervežimui.
Be to tikimasi, kad bus reikšmingas kenksmingų dujų emisijos padidėjimas. Beveik lygiai prieš metus atlikta analizė, kurią užsakė pati Europos Komisija, rodo, kad „dėl šios nuostatos gali prireikti papildomų važiavimų, dėl kurių 2023 m. CO2 išmetimas gali siekti iki 2,9 mln. tonų (tarptautinio krovinių vežimo keliais išmetamų teršalų padidėjimas 4,6 proc.)“.
Tačiau šiuo metu nėra požymių, kad nuostata būtų panaikinta, todėl verta atminti, kad atsiradus naujiems įsipareigojimams už jų nevykdymą bus skiriamos naujos nuobaudos. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, remdamasi nacionaline teise, turėjo įvesti savo sankcijas.
2. Transporto priemonės sustabdymas
Tai dar viena prieštaringa nuostata. Joje įvedamas „cooling off“ principas, t. y. kabotažo operacijų sustabdymas. Transporto priemonė bus sustabdyta (taikomas bus cooling off“ principas) mažiausiai 4 dienoms po kabotažo atlikimo (pvz., Vokietijoje).
Transporto priemonė bus sustabdyta po trijų kabotažo operacijų tam tikroje šalyje.
Šiuo atveju garsų pasipriešinimą pradėjo reikšti Bendrijos šalys. Šią nuostatą jau 2020 metais kritikavo Lietuva, Lenkija, Bulgarija, Kipras, Estija, Latvija, Malta, Rumunija ir Vengrija. Laikui bėgant nuomonei, kad šis reguliavimas „turės neigiamą poveikį transporto sektoriui, apribos rinką, kurioje jis veikia“, pradėjo pritarti ir kitos, taip pat Vakarų šalys. Pavyzdys – pernai prie Maltos prisijungę belgai, kurie skundą dėl kabotažo pateikė ES Teisingumo Teismui.
„Keturių dienų laukimo laikotarpio įvedimas tarp kiekvienos kabotažo operacijos kenkia Belgijos kelių transportui, kurio specializacija yra tarptautinis trumpų atstumų transportas“, – teigia Belgijos Mobilumo bei transporto ministras Georgesas Gilkinetas.
Deja, šis labai teisingas pamąstymas atėjo į galvą Belgijos valdžios institucijoms baigus darbus dėl Mobilumo paketo formos.
3. Transporto vadovai ir finansinis pajėgumas
Griežtesnės taisyklė bus taikomos ir įmonei vadovaujantiems asmenims. Pagal naująsias nuostatas toks asmuo negalės turėti pradelstų mokėjimų viešosios teisės reguliuojamoms įstaigoms, jo atžvilgiu negali būti paskelbta bankroto ar likvidavimo procedūra.
Yra ir gerų pokyčių. Vertinant finansinį pajėgumą buvo įdiegtos priemonės, kurias sudaro galimybė įrodyti šį pajėgumą su banko garantija ar kitu finansų įstaigos išduotu dokumentu.