Svarbiausia trumpai:
- Pastato įsigijimas negarantuoja teisės naudotis visa aplinkine valstybine žeme. Nuomos sąlygos ir galimas sklypo plotas turi būti įvertinti prieš sandorį.
- Apleistiems statiniams gali būti taikomi dvejų arba penkerių metų statybos užbaigimo terminai. Jų nesilaikant gresia didesnis nuomos mokestis arba sutarties nutraukimas.
- Pirkimo ir remonto kaina – tik dalis išlaidų. Investuotojui gali tekti mokėti už žemės nuomą, vertinimą, projektavimą, infrastruktūrą ir teisę statyti.
- Prieš perkant būtina patikrinti statinio teisinę bei techninę būklę, žemės naudojimo sąlygas ir planuojamos veiklos galimybes.
Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Kamilė Šemeklytė pabrėžia, kad tokio turto vertė priklauso ne vien nuo pastato kainos ar jo vietos. Ne mažiau svarbu įsitikinti, ar įsigytą objektą apskritai bus galima panaudoti numatytam projektui.
Maža pastato kaina gali užgožti svarbiausią klausimą – ar įsigijęs šį objektą pirkėjas galės įgyvendinti tai, dėl ko jį perka. Jeigu projekto vertė grindžiama galimybe išplėsti pastatą, pakeisti jo paskirtį ar naudoti aplinkinį kiemą, šias prielaidas būtina patikrinti dar prieš sandorį“, – sako K. Šemeklytė.
Nusipirkus pastatą, teisė į žemę savaime neatsiranda
Vienas svarbiausių klausimų įsigyjant statinį valstybinėje žemėje – kokiomis sąlygomis naujasis savininkas galės naudotis sklypu.
Prieš sudarant sandorį būtina išsiaiškinti, ar pardavėjas turi galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį, kokiam plotui ir laikotarpiui ji sudaryta, kokie apribojimai nustatyti ir ar nėra užfiksuotų sutarties pažeidimų.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aiškina, kad perleidžiant pastatą žemės nuomos teisės klausimas sprendžiamas pagal nustatytą procedūrą. Vertinama ne tik nuomos sutartis, bet ir statinių būklė bei faktinis jų naudojimas.
Jeigu pastatas parduodamas neprašius sutikimo perleisti žemės nuomos teisę, naujajam savininkui tenka pačiam kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo. Vadinasi, pardavėjo turima žemės nuomos sutartis dar negarantuoja, kad pirkėjas galės naudotis sklypu tokiomis pačiomis sąlygomis.
„Pardavėjo pažadas, kad žemės dokumentai bus sutvarkyti vėliau, pirkėjui reiškia neatsakytą investicinį klausimą. Prieš mokant avansą verta žinoti, kokių sprendimų dar trūksta, kas juos turės gauti ir kokios bus pasekmės, jeigu pageidaujamomis sąlygomis žemės išsinuomoti nepavyks“, – pažymi teisininkė.
Apleistas pastatas ir nebaigta statyba – ne tas pats
Nors kasdienėje kalboje apleistu pastatu vadinamas tiek seniai neveikiantis fabrikas, tiek nebaigtas statyti objektas, teisiniu požiūriu tai gali būti skirtingos situacijos.
Pagal Žemės įstatymą valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama teisėtai pradėto nebaigto statyti statinio statybai užbaigti. Tačiau tam būtina, kad statyba neprieštarautų teritorijų planavimo dokumentams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms.
Tokia nuomos galimybė savaime nereiškia, kad investuotojas galės nugriauti esamą objektą ir vietoje jo statyti visiškai naują pastatą arba teritorijoje vykdyti su esamo statinio naudojimu nesusijusią veiklą.
Todėl prieš perkant būtina palyginti Nekilnojamojo turto registro duomenis su faktine statinio būkle. Reikia patikrinti, kokios konstrukcijos išlikusios, kokie darbai buvo atlikti, ar jie teisėti, kokie statybą leidžiantys ir kiti dokumentai yra išduoti.
Įrašas registre ir reali pastato būklė turi būti vertinami kartu. Investuotojui svarbu išsiaiškinti, ar jis perka objektą, kurį gali teisėtai užbaigti ar atnaujinti, ar tikisi įsigytu statiniu pagrįsti visai kitokį projektą. Nuo šio skirtumo gali priklausyti ir žemės nuomos galimybės“, – aiškina K. Šemeklytė.
Kai kuriems pirkėjams gali tekti investuoti per dvejus metus
Dar viena rizika – įsipareigojimai, kurie atsiranda išsinuomojus valstybinę žemę be aukciono. NŽT nurodo, kad taikant specialų nuomos pagrindą sklypams, kuriuose yra tik apleisti statiniai, numatomi konkretūs statybos darbų terminai.
Paprastai nustatomas dvejų metų terminas, o kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, jis gali siekti penkerius metus. Per nustatytą laikotarpį reikia užbaigti statybos darbus ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą.
Jeigu dokumentas nepateikiamas laiku, gali būti taikomas dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestis iki dokumento pateikimo. Taip pat numatyta galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Vis dėlto šios sąlygos nėra automatiškai taikomos visiems seniems ar nebaigtiems statyti objektams. Pirmiausia būtina nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu sudaroma konkreti žemės nuomos sutartis.
Tai reiškia, kad strategija nusipirkti pigų pastatą ir laikyti jį kelerius metus, laukiant nekilnojamojo turto kainų augimo, tam tikrais atvejais gali būti rizikinga.
Tokio objekto pirkimas gali būti netinkamas strategijai „nusipirksiu ir palauksiu“. Reikia iš anksto įvertinti projektavimo, leidimų, finansavimo ir darbų terminus. Jeigu investicijos planas realiai netelpa į sutartinius įsipareigojimus, patraukli pirkimo kaina šios problemos neišsprendžia“, – komentuoja teisininkė.
Didelis kiemas skelbime negarantuoja teisės juo naudotis
Investuotojai neretai susidomi ne tik pačiu pastatu, bet ir aplink jį esančia teritorija. Pavyzdžiui, nedidelis sandėlis su dideliu kiemu gali atrodyti patrauklus logistikos, transporto ar gamybos veiklai. Tačiau valstybinės žemės nuomos atveju sklypo dydis nustatomas vertinant, koks plotas būtinas ir pakankamas pastatui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį.
Net jei anksčiau buvo suformuotas didelis sklypas, tai savaime nereiškia, kad naujasis savininkas galės išsinuomoti visą jo teritoriją.
Vertinami turimi dokumentai, faktinis žemės naudojimas, o nustatytais atvejais atliekamas patikrinimas vietoje.
Šis klausimas ypač aktualus verslams, kuriems reikia erdvės sunkvežimiams manevruoti, prekėms sandėliuoti ar darbuotojų automobiliams statyti. Papildomų sunkumų gali kilti, jei viename sklype yra keliems savininkams priklausančių pastatų ir dalis teritorijos naudojama bendrai.
Investicijos skaičiavimuose negalima remtis vien tuo, kiek žemės pardavėjas parodė apžiūros metu. Jeigu verslui būtinas konkretus kiemo plotas, turi būti aiškus ir teisinis pagrindas juo naudotis“, – pabrėžia K. Šemeklytė.
Nugriovus seną pastatą gali pasikeisti ir žemės naudojimo galimybės
Prieš perkant seną objektą svarbu nuspręsti, kokių darbų jam iš tiesų reikės: paprastojo ar kapitalinio remonto, rekonstravimo, o gal naujos statybos. Pasak teisininkės, darbų teisinė rūšis priklauso nuo jų pobūdžio, o ne nuo to, kaip savo projektą pavadina investuotojas.
Valstybinės žemės nuoma taip pat nesuteikia besąlyginės teisės statyti ar rekonstruoti pastatus.
Žemės įstatymas numato, kad galimybė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius turi būti įtvirtinta nuomos sutartyje. Projektas taip pat turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, žemės paskirtį ir naudojimo būdą. Be to, taikoma ilgesnio nei trejų metų nuomos laikotarpio sąlyga.
Jei žemė išnuomota esamam statiniui eksploatuoti, jo naudojimui nustatytas sklypo ar sklypo dalies plotas taip pat riboja galimybes plėsti veiklą.
Sprendimą griauti reikia priimti įvertinus ir jo pasekmes žemės naudojimui. Negalima iš anksto manyti, kad pašalinus seną statinį teisė naudotis valstybine žeme pageidaujamam naujam projektui savaime išliks“, – įspėja teisininkė.
Pirkimo kaina – tik dalis būsimų išlaidų
Įsigyjant apleistą nekilnojamąjį turtą, būtina vertinti ne tik pradinę kainą ir numatomą remonto biudžetą. Investuotojui gali tekti finansuoti ir daugybę papildomų procedūrų.vTarp galimų išlaidų – žemės nuoma, geodeziniai ir kadastriniai matavimai, turto vertinimas, projektavimas, infrastruktūros įrengimas bei sklypo pertvarkymas.
Žemės įstatyme numatytais apleistų statinių atvejais nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal individualaus turto vertinimo metu nustatytą sklypo vertę ir didinamas 10 proc. Už patį vertinimą moka suinteresuotas asmuo.
Svarbu tai, kad 10 proc. padidinimas nereiškia, jog metinis nuomos mokestis sudarys dešimtadalį visos sklypo vertės.
Be to, už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje tam tikrais atvejais reikia mokėti atskirą atlyginimą. Jo dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija, o įstatyme numatytos ir išimtys. Šis mokėjimas nėra tas pats, kas periodinis žemės nuomos mokestis.
Ne mažiau svarbi techninė pastato būklė. Buvusiose gamybinėse teritorijose gali būti likusių pavojingų medžiagų, atliekų ar užteršto grunto, kurio sutvarkymas pareikalautų papildomų investicijų.
Taip pat būtina patikrinti, kam priklauso privažiavimo keliai ir inžineriniai tinklai, ar nustatyti reikalingi servitutai, kokios prisijungimo prie infrastruktūros sąlygos ir ar būsimai veiklai pakaks elektros galios.
Papildomų apribojimų gali kilti dėl paveldosaugos, apsaugos zonų ar kitų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Pastatas gali būti tinkamas sumanytai veiklai, tačiau projektas vis tiek gali strigti dėl nepritaikyto privažiavimo, nepakankamų tinklų ar papildomų aplinkos sutvarkymo darbų. Šiuos klausimus verta paversti konkrečiomis sąmatos eilutėmis dar prieš derantis dėl galutinės kainos“, – rekomenduoja K. Šemeklytė.
Kaip apsisaugoti nuo netikėtų įsipareigojimų?
Teisininkės teigimu, prieš perkant apleistą pastatą būtina atlikti ne tik finansinį, bet ir išsamų teisinį bei techninį patikrinimą.
Pirkėjas turėtų susipažinti su pastato ir žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, galiojančia žemės nuomos sutartimi ir visais jos pakeitimais, statybos dokumentais, institucijų atliktų patikrinimų aktais bei pranešimais apie galimus pažeidimus.
Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar dėl turto nėra vykstančių ginčų, neįvykdytų įsipareigojimų arba aplinkybių, kurios ateityje galėtų apriboti jo naudojimą.
Jeigu iki sandorio nepavyksta išspręsti visų esminių klausimų, rizikas rekomenduojama aiškiai aptarti pirkimo–pardavimo sutartyje.
Pavyzdžiui, galima nustatyti, kas ir iki kada privalo gauti trūkstamus dokumentus, išspręsti žemės nuomos klausimus, apmokėti procedūrų išlaidas ir atsakyti už pateiktos informacijos teisingumą.
Kai investicijos sėkmė priklauso nuo dar negauto institucijos sprendimo, galima numatyti sąlyginį sandorio užbaigimą, dalies pirkimo kainos mokėjimo atidėjimą arba aiškią galimybę atsisakyti sandorio, jei sutartos sąlygos neįvykdomos.
Gera investicija prasideda nuo patikrinto atsakymo, ką šiame objekte galėsite padaryti. Pirkėjas turi žinoti, kokį pastatą įsigyja, kokiomis teisėmis naudosis žeme, kokie terminai jo laukia ir kiek kainuos visas projektas. Tik tuomet galima spręsti, ar pastatas iš tiesų pigus“, – apibendrina „AVOCAD“ teisininkė K. Šemeklytė.









