„SEGRO“ valdyba po kelias savaites trukusių derybų ir kelių anksčiau atmestų pasiūlymų ketina vienbalsiai rekomenduoti akcininkams pritarti sandoriui. „Prologis“ tikisi įsigijimą užbaigti pirmąjį 2027 metų pusmetį. Tam dar reikės „SEGRO“ akcininkų pritarimo, teismo sankcijos, konkurencijos priežiūros institucijų leidimų ir kitų įprastų sąlygų įvykdymo.
Sandoris būtų vienas didžiausių 2026 m. paskelbtų užsienio įmonių vykdomų Jungtinėje Karalystėje listinguojamų bendrovių perėmimų. Jis taip pat sujungtų dvi didžiausias Europos logistikos ir pramoninio nekilnojamojo turto savininkes.
Europos portfelis padidėtų beveik per pusę
„Prologis“ skaičiuoja, kad po susijungimo grupės visame pasaulyje valdomo turto vertė siektų apie 269 mlrd. JAV dolerių.
Europoje eksploatuojamo „Prologis“ portfelio plotas padidėtų 47 proc. – iki maždaug 368 mln. kvadratinių pėdų, arba 34,2 mln. kvadratinių metrų. Bendrovė taip pat perimtų apie 13 mln. kvadratinių pėdų plėtros projektų portfelį, o jos valdomas žemės bankas regione išaugtų 126 proc.
Tai suteiktų daugiau galimybių plėtoti ne tik tradicinius logistikos parkus ir miesto sandėlius, bet ir duomenų centrus, energetikos infrastruktūrą bei kitus su skaitmenine ekonomika susijusius objektus.
„SEGRO“ Jungtinėje Karalystėje ir žemyninėje Europoje valdo arba administruoja apie 10,9 mln. kv. m. nekilnojamojo turto. Bendrovės portfelį sudaro dideli logistikos parkai, miesto sandėliai ir pramoninės paskirties objektai Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose.
Ypač vertingomis laikomos „SEGRO“ pozicijos Londone ir pietryčių Anglijoje. Šiame regione logistikos objektams tinkamos žemės pasiūla ribota, o griežtos planavimo taisyklės apsunkina naujų projektų plėtrą.
Akcininkams siūlo akcijas ir grynuosius pinigus
Pagal sutartas sąlygas „SEGRO“ akcininkai už kiekvieną turimą akciją gautų po 0,092 naujai išleidžiamos „Prologis“ akcijos.
Taip pat numatyta galimybė dalį atlygio gauti grynaisiais pinigais. Bendra šio pasirinkimo suma negalės viršyti maždaug 3,5 mlrd. svarų sterlingų. Bazinė grynaisiais pinigais mokama dalis sudarytų 25 proc. atlygio, tačiau akcininkai galėtų prašyti ją padidinti arba sumažinti, atsižvelgiant į bendrą nustatytą limitą.
Pasiūlymas vieną „SEGRO“ akciją įvertina maždaug 1 031,7 penso, neįskaičiuojant leistinų dividendų. Iki sandorio užbaigimo akcininkai galėtų pasilikti iki 10,14 penso tarpinį ir iki 22,56 penso galutinį dividendą už akciją.
Įskaičiavus dividendus, bendra galima sandorio vertė siektų apie 14,3 mlrd. svarų sterlingų. Po įsigijimo dabartiniams „SEGRO“ akcininkams priklausytų maždaug 8,9 proc. išplėstos „Prologis“ grupės.
„Prologis“ taip pat ketina siekti antrinio savo akcijų įtraukimo į Londono vertybinių popierių biržą. Šio listingo patvirtinimas būtų viena iš sandorio užbaigimo sąlygų.
Pirmąjį pasiūlymą „SEGRO“ atmetė
„Prologis“ apie savo susidomėjimą britų bendrove viešai pranešė birželio 24 dieną. Tuomet JAV grupė siūlė sandorį vykdyti vien akcijomis ir „SEGRO“ vertino maždaug 12,6 mlrd. svarų sterlingų.
Pagal pirmąjį pasiūlymą už kiekvieną „SEGRO“ akciją būtų buvę skiriama po 0,084 „Prologis“ akcijos, o vienos britų bendrovės akcijos vertė siekė apie 925 pensus. „SEGRO“ valdyba šį pasiūlymą atmetė, pareiškusi, kad jis nepakankamai įvertina bendrovę ir jos plėtros galimybes.
Vėliau „Prologis“ pateikė kelis pagerintus pasiūlymus. Derybas tęsti abi bendroves ragino ir dalis stambiųjų „SEGRO“ akcininkų.
Galutinė pasiūlymo vertė yra gerokai didesnė nei pradinė. „Reuters“ skaičiavimu, ji apima maždaug 42 proc. priemoką, palyginti su „SEGRO“ akcijos uždarymo kaina birželio 23 dieną – paskutinę prekybos dieną prieš viešai paskelbiant apie „Prologis“ susidomėjimą.
Sandėlių savininkai žvalgosi į duomenų centrus
Sandoris vyksta tuo metu, kai didžiausios logistikos nekilnojamojo turto grupės plečia veiklą už tradicinių sandėlių rinkos ribų.
Elektroninės prekybos augimas, tiekimo grandinių pertvarka ir dirbtinio intelekto plėtra didina ne tik modernių logistikos centrų, bet ir duomenų centrų, elektros energijos tinklų bei kaupimo sprendimų paklausą.
„Prologis“ ir „SEGRO“ pastaraisiais metais aktyviau investuoja į duomenų centrų projektus. Dideli logistikos parkai taip pat vis dažniau pritaikomi stoginėms saulės elektrinėms, baterijų kaupimo sistemoms ir elektrinio komercinio transporto įkrovimo infrastruktūrai.
Perėmusi „SEGRO“, „Prologis“ sustiprintų pozicijas ribotos žemės pasiūlos Europos miestuose ir įgytų didesnį projektų portfelį perspektyviose logistikos bei skaitmeninės infrastruktūros rinkose.
Kartu sandoris dar labiau konsoliduotų Europos logistikos nekilnojamojo turto sektorių. Mažesniems rinkos dalyviams tektų konkuruoti su grupe, turinčia didesnį kapitalo prieinamumą, platesnį žemės banką ir galimybę vienu metu įgyvendinti stambius projektus keliose valstybėse.
