„ChatGPT“ – generatyviniu dirbtiniu intelektu (DI) pagrįsta pažangi technologija, kuri pradėjo veikti 2022 m. lapkričio 30 d. Vien per penkias dienas ja pasinaudojo 1 mln. vartotojų. Pavadinimas kilęs iš angliško termino Generative Pre-trained Transformer, kuris reiškia neuroninių tinklų modelius, apmokytus naudojant didelius tekstinių duomenų kiekius.
„ChatGPT“ turėtų būti laikomas pažangiu, novatorišku įrankiu, o ne dirbtiniu intelektu. Taip, iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti DI, nes per kelias sekundes gali sukurti kūrinius ir bendrauti su žmonėmis, tačiau iš tikrųjų bent kol kas šios programos neturi sąmonės – jos tėra labai sudėtinga prediktyvinė teksto botų forma. Panašias programas seniai naudoja „Gmail“ ar „Google Docs“ įrankiai. Šiame straipsnyje mes vartosime dirbtinio intelekto terminą.
„ChatGPT“ įrankiu galima greitai kurti pačius įvairiausius tekstus. JAV tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“, kuri specializuojasi informacinių technologijų rinkų srityje, prognozuoja, kad iki 2025 m. generatyvinis dirbtinis intelektas sudarys 10 proc. visų sukuriamų duomenų (šiandien nesiekia nė 1 proc.).
Kokia „ChatGPT“ vertė logistikos srityje? Šito paklaustas dirbtinis intelektas atsakė galintis:
- automatizuoti rankinius ir daug darbo reikalaujančius procesus,
- analizuoti didelius duomenų kiekius sprendimų priėmimui,
- prognozuoti krovinių pristatymo laiką,
- automatiškai tvarkyti klientų užklausas ir skundus,
- mokyti ir remti darbuotojus.
Iš eilės apžvelkime nurodytas sritis.
Rankinių ir daug darbo jėgos reikalaujančių procesų automatizavimas
Pirmasis įrankio naudojimo privalumas – turinio kūrimo proceso automatizavimas. „ChatGPT“ jau savaime palaiko tokias sritis kaip rinkodaros turinio kūrimas, skriptų ir makrokomandų rašymas, vertimai, t. y. beveik visas, kurios buvo naudojamos „MS Office“ arba „Google Workspace“ (debesijos paslaugos, leidžiančios įmonėms integruoti savo domeno vardą su „Google“ produktais, tokiais kaip „Gmail“ arba „Google Drive“).
Didelių duomenų kiekių analizė
„ChatGPT“ gali analizuoti didelius kiekius duomenų apie sandėlio operacijas, srautus, išteklių sąnaudas ir laiką, sugaištą operacijoms, siuntimui ir užsakymų vykdymui.
Duomenų analizė yra labai svarbi renkant statistinius duomenis, kurie leidžia įmonėms priimti tinkamus sprendimus. Šie susiję su maršrutų nustatymu ir optimizavimu, degalų sąnaudų mažinimu, transporto ir logistikos operacijų saugos gerinimu, taip pat su galimų grėsmių, pavyzdžiui, vagysčių ar klastojimo, atskleidimu ir reagavimu į jas realiuoju laiku.
Generatyvinis dirbtinis intelektas geba analizuoti kelerių metų eismo įvykių duomenis ir nustatyti saugiausius, ekonomiškiausius maršrutus.
„ChatGPT“ taip pat gali nagrinėti duomenis apie riziką, pavyzdžiui, žalą vežimo metu, įvardyti sritis, kuriose reikia imtis prevencinių priemonių, atsižvelgti į įvairius veiksnius: krovinio tipą, maršrutus, oro sąlygas.
Sandėlyje „ChatGPT“ pagreitina visus procesus, pagerindamas produktų išdėstymą, judėjimo analizę ir optimizavimą darbuotojams bei sandėlio robotams. Jis gali analizuoti tokius duomenis kaip pardavimo istorija, sezoniškumas, pirkimo modeliai, stebėti atsargų būklę, pardavimo tendencijas ir paklausą, kad būtų įmanoma geriau valdyti atsargas ir išvengti jų trūkumo ar pertekliaus.
Klaidų analizė ir ankstyvas anomalijų aptikimas irgi labai svarbūs. Pagal dirbtinį intelektą klaidos greitai aptinkamos ir ištaisomos, kol dar nepadarė nuostolių.
Užsakymo pristatymo laiko prognozė
Dirbtiniu intelektu grindžiamose automatinio užsakymų valdymo sistemose naudojami sudėtingi algoritmai, leidžiantys sekti užsakymus, stebėti pristatymo laiką ir nustatyti bet kokias problemas, dėl kurių gali būti vėluojama.
Teikdamos realaus laiko duomenis ir analizę šios sistemos leidžia įmonėms numatyti galimą vėlavimą ir imtis aktyvių priemonių, kad užsakymai būtų pristatyti laiku.
Klientų užklausų ir skundų tvarkymo automatizavimas
Turėdamas prieigą prie atnaujintų logistikos duomenų, „ChatGPT“ gali teikti bet kokią informaciją ir klientų aptarnavimą kiaurą parą, septynias dienas per savaitę.
Kitas aspektas – turinio personalizavimas. Įrankis leidžia pritaikyti turinį pagal klientų pageidavimus ir poreikius. Analizuodamas klientų atsiliepimus, dirbtinis intelektas stebi įmonės veiklos kokybę. Lingvistinis modelis gali suskirstyti atsiliepimus į teigiamus, neutralius ar neigiamus, nustatyti nuomonių modelius ir tendencijas bei sukurti atsiliepimų santraukas.
JAV įsikūrusi bendrovė „Servion Global Solutions“, klientų patirties valdymo lyderė, mano, kad iki 2025 m. 95 proc. sąveikų su klientais bus vykdomos naudojant dirbtinį intelektą.
Darbuotojų mokymas ir parama
„ChatGTP“ gali pagerinti ne tik įmonės bendravimą su klientais, bet ir žmogaus bendravimą su mašina. Jis naudojamas atskirų įmonės skyrių, logistikos paslaugų teikėjų, jų kontrahentų ir kitų tiekimo grandinės dalyvių bendravimui automatizuoti ir tikslinti.
Žmonės vis dažniau bendrauja su išmaniosiomis sistemomis kaip su kolegomis. Kuo greičiau šios pagerins sąveiką, tuo efektyvesnis bus bendradarbiavimas. Dirbtinis intelektas taip pat gali būti naudojamas kaip vairuotojų išmanusis asistentas, bendraujantis paprasta kalba, teikiantis vertingą informaciją ir įspėjantis apie pavojų neatitraukiant vairuotojams akių nuo kelio.
Jis pasitarnauja ir eismo taisyklių laikymuisi stebėti bei sunkvežimių vairuotojų streso prevencijai. Individualios rekomendacijos dėl pertraukų gali prisidėti prie darbo vietos saugumo ir taip užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams.
„ChatGPT“ transporto sektoriuje
Viena pagrindinių „ChatGPT“ naudojimo sričių transporto sektoriuje – pagalba siuntėjui ar ekspeditoriui pirmojo kontakto su klientu metu. Taip mano Lenkijos kelių transporto instituto (PITD) ekspertai. Liepą jie paskelbė ataskaitą „Ar „ChatGPT“ pakeis transporto sektorių?“ Programa gali vykdyti automatinį susirašinėjimą, kad patikrintų potencialaus kontrahento motyvaciją ir pasitikėjimo lygį. Šios patikros metu įmanoma įvertinti, ar apskritai verta kalbėtis su subjektu, taip pat ar jo siūlomos galimybės atitinka subjekto tikslą (motyvaciją).
„ChatGPT“ botai gali būti naudingi nustatant ETA (numatytą atvykimo laiką). Transporto srityje čia svarbūs kintamieji yra šie: atstumas, greitis, kelio sąlygos ir eismo intensyvumas. Ieškodamas išteklių dirbtinis intelektas gali gauti duomenų apie vidutinį eismo greitį tam tikrame kelio ruože, galimas kliūtis ar paskelbtus įspėjimus, kurie gali pakeisti atvykimo laiką. Dėl to kyla klausimas, kokiu mastu botai ateityje bus integruoti su transporto priemonių parko valdymo sistemomis (FMS) arba GPS sistemomis, turinčiomis maršruto nustatymo funkcijas. Šiuo metu jos yra veiksmingiausia priemonė, leidžianti tiksliai įvertinti atvykimo laiką.
Instituto analitikai mano, kad dirbtinis intelektas pajėgus padėti sutaupyti. Jis gali per trumpesnį laiką suteikti papildomos informacijos, kuri palengvintų derybas, pasiūlyti organizacijas, su kuriomis galima bendradarbiauti, stebėti veiklos rezultatus ir apskaityti išlaidas. Ekspertai atkreipia dėmesį į lėšų taupymą. Iš pradžių capex – vienkartinės ROI įsigijimo ir diegimo išlaidos – įmonei gali būti didelės. Tačiau laikui bėgant sutaupyti pinigai leis pasiekti palankų pelną. Klaidų išvengimas arba sprendimų priėmimo proceso pagreitinimas gali suteikti įmonei konkurencinį pranašumą.
Dar vienas svarbus klausimas – personalas. Įdiegus dirbtinio intelekto algoritmus, įmonėse gali sumažėti darbuotojų. Bet yra ir kita medalio pusė – dėl to atsiras naujų pareigų veiklos kontrolei.
„Esu įsitikinęs, kad dirbtinis intelektas ir „ChatGPT“ artimiausiais dešimtmečiais gali sukelti revoliuciją kelių transporto srityje ir atverti duris scenarijams, kurie šiandien atrodo gana futuristiniai“, – sakė Konradas Dombrowskis, Prancūzijos bendrovės „Carrefour Polska“, kuriai priklauso prekybos centrų tinklas, transporto vadybininkas.
Tarp šių scenarijų jis mini tiekimo grafikų derinimą pagal paklausą ir šalių poreikius bei automatinį bendravimą su subrangovais. Esant staigių pokyčių, „ChatGPT“ nedelsdamas perduoda informaciją visoms suinteresuotosioms šalims, taip mažindamas galimą vėlavimą ir nepatogumus. Arba autonominių sunkvežimių konvojų, kai vienas vairuotojas vairuoja, o kitos transporto priemonės autonomiškai važiuoja paskui jį, atsiradimas. „ChatGPT“ gali didinti efektyvumą ir saugumą, taip pat sumažinti su vairuotojų samdymu susijusias išlaidas.
„Dabar tai sunku įsivaizduoti, bet kas būtų, jei tokį sprendimą įdiegtumę dideliuose logistikos centruose, kur viename sandėlyje jis būtų naudojamas krovinių tvarkymo procesams pagreitinti ir optimizuoti?“ – klausė K. Dombrowskis.
Trečias proveržio sprendimas būtų vadinamasis prediktyvinis apdorojimas: „ChatGPT“ analizuoja transporto priemonės jutiklių duomenis ir numato mechaninius gedimus dar prieš jiems atsirandant, todėl remontą ir techninę priežiūrą galima atlikti optimaliu laiku.
Ketvirtas – individualiai pritaikytos paslaugos. Dirbtinis intelektas, analizuodamas ankstesnę klientų elgseną ir poreikius, gali teikti daug labiau individualizuotas paslaugas. Pavyzdžiui, siūlyti optimalius transporto maršrutus, atsižvelgęs į ankstesnę kliento patirtį, oro sąlygas, eismo spūstis ir pan.
„ChatGPT“ ekspeditoriaus darbe
„ChatGPT“ naudojimas ekspedijavimo sektoriuje gali lemti keletą svarbių pokyčių. Šis įrankis padeda pasiekti aukštesnį procesų automatizavimo lygį, geriau organizuoti klientų aptarnavimą ir atkreipti dėmesį į tikslumą.
„Mes, žmonės, nemėgstame pasikartojančių užduočių. Galbūt prieš dešimtmetį tai būtų buvę patrauklu, tačiau dabar pasikartojančias užduotis esame linkę perduoti mašinoms. Įdiegus „ChatGPT“ žmonės galės nedaryti šių neįdomių užduočių“, – teigė ekspedijavimo bendrovės „Sennder“ užsakomųjų reisų programos vadovas Davidas Dajczakas.
Štai kaip pasitelkus „ChatGPT“ galima pakeisti ekspedijavimo sektorių:
Tai tik straipsnio dalis. Visą tekstą galite perskaityti Žurnalo transporto vadovams numeryje. Spustelėkite žemiau esantį paveikslėlį ir atidarykite žurnalą
