„Via Lietuva“ įspėja, kad rugsėjį kai kuriuose šalies keliuose kelionės gali užtrukti ilgiau. Įmonės teigimu, vienu metu susidės du veiksniai – tradiciškai po vasaros išaugantys transporto srautai ir kelių, tiltų bei viadukų remonto ir rekonstravimo darbai.
Šiuo metu vienu metu vykdome išties daug eismo dalyviams ir šalies gyventojams svarbių projektų – nuo magistralių remontų ir tiltų rekonstravimo iki eismo saugumą gerinančių sprendinių gyvenvietėse. Tikrai suprantame, kad darbai kelia laikinų nepatogumų, todėl vairuotojų prašome keliones planuoti iš anksto, pasirinkti tinkamą išvykimo laiką, laikytis kelio ženklų ir būti atidiems darbų zonose“, – teigia „Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.
Didžiausias darbų mastas – A1 magistralėje
Šiemet automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys paprastojo remonto darbai vykdomi daugiau kaip 105 km ruožų. Iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 km šių automagistralių ir 12 tiltų bei viadukų. Iš viso 2026 m. numatyta atnaujinti apie 100 km magistralinių kelių.
Daugiausia darbų šiuo metu sutelkta A1 magistralėje – įvairūs remonto darbai vykdomi daugiau kaip 83 km ruožų.
Papildomų eismo trikdžių gali kilti ir ties Kaunu, kur tęsiama Islandijos plento rekonstrukcija. A1 magistralės 99,5–99,8 km ruože remontuojamas viadukas per Jonavos gatvę ir paskutinis tiltas per Nerį. Šiuos darbus planuojama baigti 2027 m. trečiąjį ketvirtį.
Tęsiama ir Krunos tiltų statyba viename intensyviausių A1 ruožų. Vienas naujas tiltas jau pastatytas ir juo vyksta eismas, antrąjį planuojama užbaigti dar šiemet.
Vairuotojams aktuali ir situacija Vilniaus prieigose. Čia rekonstruojamas Gariūnų viadukas. Senąjį statinį pakeis naujas, kuriame išliks po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Pirmąjį rekonstrukcijos etapą – pietinės viaduko pusės darbus – numatoma baigti rugsėjį.
Būtent šiame ruože „Via Lietuva“ prasidėjus rugsėjui tikisi didesnių spūsčių ir rekomenduoja, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus.
Darbai vyksta ir A2, A3 bei Vilniaus rajone
Automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys tęsiama Tarandės tunelio statyba. Pasak „Via Lietuva“, jau atlikta apie 90 proc. rangos darbų: įrengtos pagrindinės tunelio konstrukcijos, kelio dangos, drenažas, apšvietimo atramos ir atitvarai, taip pat trečiosios eismo juostos bei pėsčiųjų ir dviračių tako pagrindai.
Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, pertvarkomas apie 2 km kelio Buivydiškės–Zujūnai ruožas. Numatyta atnaujinti važiuojamąją dalį, įrengti šaligatvį, pėsčiųjų ir dviračių taką bei papildomas eismo saugumo priemones.
Eemontuojamas ir daugiau kaip 2 km kelio Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė ruožas. Čia bus atnaujinta važiuojamoji dalis, šešios sankryžos ir pėsčiųjų infrastruktūra. Daugiau kaip 4 mln. eurų su PVM vertės darbus atliekanti „Fegda“ juos turėtų baigti iki 2027 m. vasaros vidurio.
Ties Nemėžiu pradėtas ir magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas 2,679 km ruožo remontas. Kad darbų metu būtų išlaikytas kuo didesnis kelio pralaidumas, eismas organizuojamas pagal „3+1“ schemą – kiekviena kryptimi paliekama po dvi eismo juostas.
Prie pabaigos artėja vienas didžiausių šalies kelių infrastruktūros projektų – A14 Vilnius–Utena rekonstrukcija. Darbus planuojama baigti šiemet, tačiau kol atskiruose ruožuose tebevyksta statybos, vairuotojams taip pat rekomenduojama numatyti papildomo laiko.
Rugsėjo efektą jaučia visa Europa
Eismo suintensyvėjimas pasibaigus vasarai nėra tik Lietuvos problema. Mokyklų atsidarymas, darbuotojų grįžimas iš atostogų ir įprastų kasdienių kelionių atsinaujinimas rugsėjį padidina apkrovą pagrindiniams Europos miestų keliams ir tarptautiniams transporto koridoriams.
Sunkvežimių vairuotojams tokie pokyčiai ypač reikšmingi, nes kelių transporto sistema Europoje ir taip naudojama itin intensyviai. Eurostato duomenimis, 2024 m. Europos Sąjungoje kelių transportu vežamų krovinių apyvarta siekė 1 869 mlrd. tonkilometrių – 0,6 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Didelė dalis šių srautų koncentruojasi keliose valstybėse. Lenkijai, Vokietijai, Ispanijai, Prancūzijai ir Italijai kartu teko 67 proc. visos ES kelių transporto krovinių apyvartos.
Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, sunkvežimiais pervežama apie 75 proc. visų sausumos transportu Europos Sąjungoje gabenamų krovinių. Tai reiškia, kad net palyginti nedideli sutrikimai svarbiausiuose kelių koridoriuose gali turėti poveikį ne tik vairuotojų kelionės laikui, bet ir platesnėms tiekimo grandinėms.
Sunkvežimių vairuotojams spūstis reiškia ne vien vėlavimą
Tarptautinių vežėjų situaciją apsunkina tai, kad profesionalūs vairuotojai turi laikytis nustatytų vairavimo ir poilsio režimų. Todėl kelias valandas užsitęsusi kelionė gali sujaukti ne tik pristatymo grafiką, bet ir suplanuotas privalomas pertraukas. Sunkvežimių vairuotojams svarbu iš anksto žinoti, kur jie galės saugiai sustoti. Tačiau būtent tokios infrastruktūros Europoje smarkiai trūksta.
2025 m. Europos Komisijos tyrime apskaičiuota, kad ES stinga maždaug 390 tūkst. saugių ir apsaugotų sunkvežimių stovėjimo vietų. Jei investicijų nepakaks, iki 2040 m. jų trūkumas gali išaugti iki 483 tūkst. Ypač didelis stovėjimo vietų stygius fiksuojamas svarbiose krovinių vežimo rinkose – Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
Sunkvežimių vairuotojų poreikius atspindi ir IRU bei „Truckfly by Michelin“ apklausa, kurioje dalyvavo 1,1 tūkst. vairuotojų septyniose pagrindinėse Europos rinkose. Daugiau kaip 90 proc. respondentų kaip vieną svarbiausių poreikių įvardijo geresnę prieigą prie tinkamai įrengtų poilsio vietų ir geresnes sąlygas pristatymo vietose.
Nepaisant darbo specifikos ir infrastruktūros problemų, 81 proc. apklaustųjų nurodė esantys patenkinti savo profesija.
Vežėjams rekomenduoja palikti daugiau laiko atsargos
Sunkvežimių stovėjimo ir kelių paslaugų tinklą valdanti „SNAP“ Europos vežėjus ragina rugsėjo pradžioje iš anksto vertinti galimus vėlavimus ir planuoti ne vien pagrindinį maršrutą, bet ir alternatyvias sustojimo vietas.
Sunkvežimio vairuotojui spūstis nereiškia vien to, kad jis atvyks šiek tiek vėliau. Vėlavimai gali turėti įtakos visai kelionei, ypač kai vairuotojai yra iš anksto suplanavę, kur turės sustoti ir atlikti privalomas pertraukas“, – sako „SNAP“ Europos komercijos vadovas Nickas Rentonas.
Jo teigimu, dėl sunkvežimių stovėjimo vietų trūkumo ypač svarbu iš anksto numatyti kelias galimas sustojimo vietas, jei spūstys ar kiti nenumatyti trikdžiai sujauktų pradinį grafiką.
Panašias rekomendacijas Lietuvos vairuotojams teikia ir „Via Lietuva“: prieš išvykstant patikrinti eismo situaciją, pasirinkti tinkamą kelionės laiką, o prireikus – alternatyvų maršrutą. Kelių darbų zonose taip pat raginama laikytis nustatyto greičio ir atidžiai stebėti kelio ženklus.
Rugsėjo pradžioje tai bus ypač aktualu intensyviausiuose šalies keliuose. Prie įprastai po vasaros išaugančių transporto srautų šiemet prisidės ir didelis vykdomų infrastruktūros projektų mastas, todėl net kasdieniais maršrutais važiuojantiems vairuotojams gali tekti perskaičiuoti įprastą kelionės laiką.
