Vietoje mokesčio už pasirinktą laikotarpį transporto priemonių valdytojai mokės pagal faktiškai mokamais keliais nuvažiuotą atstumą. „Via Lietuva“ tikisi, kad kartu išaugs ir kelių infrastruktūrai surenkamos pajamos: dabar iš vinječių per metus gaunama apie 70 mln. eurų, o pirmaisiais naujosios sistemos veikimo metais planuojama surinkti apie 110 mln. eurų.
Nors iki „Via Toll“ sistemos starto dar liko maždaug pusmetis, vairuotojai ir transporto priemonių valdytojai jau domisi jos veikimo principais ir neretai yra susidarę išankstinių klaidingų įsitikinimų. Ši sistema yra modernesnis, patogesnis ir skaidresnis būdas surinkti kelių naudotojo mokestį, kuris iki šiol buvo renkamas platinant vinjetes“, – teigia „Via Lietuva“ Strategijos ir vystymo grupės „Via Toll“ programos vadovas Andrius Teškevičius.
Lengvųjų automobilių vairuotojams mokestis nebus taikomas
Vienas dažniausių nuogąstavimų – kad pradėjus veikti „Via Toll“ kelių mokestis bus taikomas visiems vairuotojams. „Via Lietuva“ tai neigia.
Kelių naudotojo mokestis ir toliau bus taikomas M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kurios naudojasi mokamais valstybinės reikšmės keliais. Šioms transporto kategorijoms mokestis galioja ir dabar – jų valdytojai turi įsigyti vinjetes.
Pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, naujų mokesčių neatsiras, o keisis dabartinio mokesčio apskaičiavimo principas“, – aiškina A. Teškevičius.
Esminis pokytis tas, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. bus mokama ne už teisę tam tikrą laiką naudotis mokamais keliais, o už realiai jais nuvažiuotą atstumą. Bendrovės teigimu, toks modelis leis mokestį labiau susieti su faktiniu kelių naudojimu: daugiau važiuojantys mokės daugiau, trumpesnius atstumus įveikiantys vežėjai – mažiau.
Atstuminis apmokestinimas taip pat derinamas su ES transporto apmokestinimo politika ir vadinamosios Eurovinjetės direktyvos nuostatomis.
Pajamos turėtų išaugti iki maždaug 110 mln. eurų per metus
Naujoji sistema turėtų pastebimai padidinti kelių naudotojo mokesčio pajamas. „Via Lietuva“ duomenimis, šiuo metu iš vinječių per metus surenkama apie 70 mln. eurų, o pradėjus veikti „Via Toll“ pirmaisiais metais tikimasi apie 110 mln. eurų pajamų. Vėliau ši suma galėtų dar didėti.
Bendrovė akcentuoja, kad šios lėšos bus nukreipiamos į Valstybinį kelių fondą ir naudojamos kelių remontui, rekonstrukcijai, tiltų bei kitos infrastruktūros tvarkymui.
Didesnis ir nuoseklesnis tiesioginis finansavimas prisidės prie geresnės kelių kokybės visoje šalyje ir iš to naudos turės visi šalies gyventojai“, – sako A. Teškevičius.
2026 m. kelių priežiūrai ir tiesimui Lietuvoje numatyta daugiau kaip 800 mln. eurų. Tačiau, „Via Lietuvos“ vertinimu, vien dabartinei kelių būklei palaikyti ir palaipsniui ją gerinti kasmet reikėtų apie 1 mlrd. eurų.
Todėl šiemet pradėjęs veikti Valstybinis kelių fondas turėtų tapti vienu iš instrumentų didinant kelių sektoriaus finansavimą, o per „Via Toll“ surenkama rinkliava – vienu svarbesnių jo pajamų šaltinių.
Ar naujas modelis brangins prekes
Kitas vežėjams ir vartotojams aktualus klausimas – ar padidėjus kelių rinkliavos pajamoms papildomos išlaidos nebus perkeltos į prekių ir paslaugų kainas.
„Via Lietuva“ teigia, kad kelių naudotojo mokestis jau dabar įtraukiamas į daugelio vežėjų transportavimo sąnaudas, todėl pati rinkliava nėra naujas kaštas. Keisis jos apskaičiavimo būdas.
Pereinant prie naujo apmokestinimo principo, rinkliava bus tiesiogiai susieta su faktišku kelių naudojimu – važiuojant ilgesnius atstumus mokama daugiau, o važiuojant trumpiau rinkliava bus mažesnė“, – aiškina A. Teškevičius.
Bendrovės vertinimu, Lietuvoje nuvažiuojami atstumai yra santykinai nedideli, o kelių rinkliava sudaro nedidelę bendrų logistikos sąnaudų dalį, todėl poveikis galutinėms prekių kainoms turėtų būti ribotas.
Vis dėlto konkretus poveikis atskiriems vežėjams priklausys nuo jų maršrutų, nuvažiuojamų atstumų ir naudojamų kelių. Daug mokamais kelių ruožais važiuojančioms transporto įmonėms rinkliavos suma natūraliai bus didesnė nei tiems, kurie šia infrastruktūra naudojasi rečiau.
„Via Lietuva“ taip pat argumentuoja, kad didesnės investicijos į kelių būklę ilguoju laikotarpiu gali mažinti dalį transporto įmonių eksploatacinių išlaidų – geresniuose keliuose mažiau dėvisi važiuoklės ir kita technika.
Sistemą diegia Austrijos „Kapsch TrafficCom“
Elektroninės rinkliavos infrastruktūrą Lietuvoje diegia Austrijos technologijų bendrovė „Kapsch TrafficCom“, kurios kelių apmokestinimo sprendimai naudojami ir kitose Europos valstybėse.
„Via Lietuvos“ teigimu, kuriama sistema vienu metu galės aptarnauti iki 40 tūkst. unikalių vartotojų, todėl jos pajėgumai projektuojami atsižvelgiant į didelius transporto srautus.
Bendrovė tikina, kad technologinis sprendimas bus parengtas ne tik rinkliavai apskaičiuoti, bet ir skirtingiems naudojimosi scenarijams – nuo individualių vairuotojų iki didelius transporto parkus valdančių bendrovių.
Programėlė, maršruto bilietas arba OBU įrenginys
Papildoma speciali įranga bus reikalinga ne visiems. Paprasčiausias būdas naudotis „Via Toll“ bus nemokama mobilioji programėlė.
Vairuotojas ją turės paleisti prieš pradėdamas kelionę mokamais valstybinės reikšmės kelių ruožais. Pagal nuvažiuotą atstumą sistema apskaičiuos mokėtiną rinkliavą.
Tie, kas neturi išmaniųjų telefonų ar mokamais kelių ruožais naudosis itin retai, galės įsigyti vienkartinį maršruto bilietą. Tą bus galima padaryti prisijungus prie „Via Toll“ savitarnos portalo“, – sako A. Teškevičius.
Vežėjai, jau naudojantys OBU borto įrenginių paslaugas, galės siekti jų suderinimo su „Via Toll“. Tokiu atveju mokestis bus apskaičiuojamas automatiškai, o vairuotojui prieš kiekvieną kelionę nereikės atlikti papildomų veiksmų.
„Via Lietuva“ tikina, kad gyventojų judėjimas nebus sekamas
Diegiant atstumu pagrįstą rinkliavą kyla ir privatumo klausimų, nes sistemai reikia nustatyti, kiek mokamais keliais nuvažiavo konkreti transporto priemonė.
„Via Lietuva“ tvirtina, kad sistema rinks tik tuos duomenis, kurie būtini rinkliavai apskaičiuoti, o jų tvarkymas turės atitikti galiojančius asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
Sistema nestebės gyventojų judėjimo ir nerinks duomenų apie jų keliones. Jos paskirtis – kuo tiksliau ir teisingiau apskaičiuoti kelių naudotojo rinkliavos dydį komercinių transporto priemonių valdytojams“, – teigia A. Teškevičius.
Su „Via Toll“ susijusius duomenis numatyta saugoti „Telecentro“ Valstybės duomenų centre.
Argumentas dėl dvigubo apmokestinimo
Diskusijose apie kelių rinkliavas dažnai keliamas klausimas, ar jos nėra papildomas apmokestinimas greta degalų akcizo, kurio dalis taip pat naudojama keliams finansuoti.
„Via Lietuva“ argumentuoja, kad kelių infrastruktūra finansuojama iš kelių skirtingų šaltinių, o vien degalų akcizo pajamų nepakanka visiems poreikiams padengti.
Bendrovės duomenimis, kelių infrastruktūrai šiuo metu skiriama maždaug pusė iš degalų akcizo gaunamų pajamų.
A. Teškevičius atkreipia dėmesį ir į tranzitinį transportą. Tarptautinius krovinius vežantis sunkvežimis gali kirsti Lietuvą šalies teritorijoje visai nesipildamas degalų, todėl jo sumokamas degalų akcizas Lietuvoje gali būti lygus nuliui. Atstuminė rinkliava tokiu atveju leidžia apmokestinti faktinį naudojimąsi Lietuvos kelių infrastruktūra.
Pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taikoma rinkliava tokiais atvejais yra teisingesnė, skaidresnė ir veiksmingesnė“, – sako „Via Lietuvos“ atstovas.
„Via Toll“ nuo 2027 m. pradžios visiškai pakeis Lietuvoje veikiančią vinječių sistemą. Naujoji tvarka apims mokamais keliais važiuojantį M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų keleivinį bei krovininį transportą, o lengviesiems automobiliams kelių naudotojo rinkliava ir toliau nebus taikoma.
