Dabartiniai pagrindinių Rusijos makroekonominių rodiklių rodmenys yra geresni nei prognozuota, tačiau tai ne klestinčios ekonomikos, o padidėjusių karo išlaidų rezultatas, praneša Lenkijos ekonomikos institutas (PIE). Kita vertus, Rusija išgyvena struktūrinę krizę – sankcijos paveikė daugelį pramonės šakų.
„Nors PMI nuo 2022 m. gegužės viršijo 50 balų, tačiau 58 proc. Rusijos pramonės verslininkų pripažįsta, kad sankcijos turėjo neigiamos įtakos jų verslui. Gerai sekasi tik toms įmonėms, kurios sugebėjo transformuoti savo veiklą į tokią, kuri orientuota į gynybos sektorių“, – teigia PIE analitikai.
Jau antrojo ketvirčio pradžioje Rusija pasiekė visiems metams numatytą biudžeto deficitą. Rusijos finansų ministerija savo mėnesinėje biudžeto ataskaitoje nurodė, kad 2023 m. pirmųjų keturių mėnesių deficitas siekė 3,4 trln. rublių. Biudžeto įstatyme 2023 metams buvo numatyta 2,9 trilijono rublių. Deficito padidėjimas yra susijęs su išlaidomis ginkluotei.
Biudžeto finansavimas darosi vis sudėtingesnis. Maskvos aukštoji ekonomikos mokykla atkreipia dėmesį, kad šiuo metu praktiškai neįmanoma siekti užsienio skolos.
„Tokia situacija susidarė dėl visų reitingų agentūrų pasitraukimo iš Rusijos dėl sankcijų. Šioje situacijoje niekas negali tinkamai įvertinti su Rusijos obligacijų pirkimu susijusios rizikos. Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į nepakankamų lėšų problemą Rusijai draugiškose šalyse. Rusijos atkirtimas nuo galimybės imti paskolas iš užsienio neabejotinai pablogino jos viešųjų finansų būklę“, – informuoja PIE.
Tačiau Kremliaus pastangų nevertėtų nuvertinti, įspėja instituto ekonomistai. „Norint apriboti Rusijos galimybes finansuoti karo mašiną, būtina įvesti papildomas sankcijas“, – teigia jie.
Rusijos ekonomistai pripažįsta, kad jų vyriausybė privalo tęsti importo pakeitimo vietiniais produktais politiką bent du ateinančius metus, nes Rusijos ekonomika tebėra labai priklausoma nuo Vakarų technologijų.
Tačiau reikia pažymėti, kad analizuoti dabartinę Rusijos ekonominę situaciją darosi vis sunkiau. Nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios, Kremlius riboja prieigą prie statistinių duomenų, taip pat ir apie užsienio prekybą. Balandžio 26 d. Rusija atsisakė informuoti – iki 2024 m. balandžio 1 d. – apie naftos ir gamtinių dujų gavybos rezultatus, o tai de facto neleidžia susipažinti su sektoriaus, kuris generuoja daugiau nei 20 proc. Rusijos BVP, statistika. Toks sprendimas priimtas remiantis šių metų vasarį priimtu įstatymu, leidusiu Kremliui laikinai sustabdyti bet kokių rodiklių publikavimą.
Taip pat skaitykite: Europos sankcijos Rusijai
Sankcijos prieš logistiką
Transporto ir logistikos sektorius vienas pirmųjų nukentėjo nuo Rusijai įvestų sankcijų. Dmitrijus Stepanovas, vidaus transporto paslaugas visoje Rusijoje teikiančios „TransLine” transporto bendrovės direktorius sakė, kad per pastaruosius metus Rusijos logistika patyrė rimtų pokyčių. Jis pažymėjo, kad šiuolaikiniai šio sektoriaus iššūkiai yra labai sudėtingi.
„Standartinė situacija: Rusijos gamyklai Novosibirske reikia 3 tonų produktų iš Vokietijos. Jie turi būti pristatyti laiku, kitaip gamyba sustos. Jei naudosite trijų tonų transporto priemonę, kuri yra šiek tiek didesnė už įprastą „GAZ”, ir gabensite ją tiesiogiai, tai bus nuostolinga. Šiuo atveju reikia naudoti didesnę transporto priemonę, rasti patogų logistikos centrą, kuriame krovinys galės būti sujungtas su kitomis siuntomis (…)”, – pasakė D. Stepanovas savo straipsnyje „Sudėtingiau, ilgiau, brangiau: kas pasikeitė Rusijos logistikoje 2022-2023 metais”.
Pasak jo, sankcijos turėjo įtakos krovinių gabenimo išlaidoms, be to, tapo sunkiau dirbti su Europos tiekėjais.
„Jie nepriima pinigų iš Rusijos, tiesioginiai skrydžiai uždaryti, oficialiai nedirba su Rusijoje registruotomis įmonėmis. Tačiau jie (Europos tiekėjai – red.) dirba su kitų šalių įmonėmis. Išvada paprasta: „visi viską supranta”, procesas vyksta be tiesioginių kontaktų su Rusijos Federacija”, – pasakė verslininkas.
Šių metų birželį Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame ekonomikos forume padėtį šiame sektoriuje aptarusių ekspertų teigimu, pagrindiniai Rusijos transporto ir logistikos rinkos sunkumai yra tai, kad dėl sankcijų ir sustabdytų maršrutų lėktuvais į Europą ir JAV pasikeitė logistikos srautai ir transformavosi transporto ir pristatymo rinka. Jų teigimu, konteinerių logistika taip pat galėjo sutrukdyti atsigauti tarptautinei prekybai, nes „pagrindinės laivybos bendrovės nustojo bendradarbiauti su Rusija ir pasitraukė iš rinkos”.
„Jie ne tik nutraukė laivų įplaukimą į Rusijos uostus ir krovinių vežimą į Rusiją, bet ir visiškai pašalino savo konteinerius iš mūsų šalies”, – ekspertų žodžius cituoja v1.ru portalas.
„Pasaulio prekyba šiandien išgyvena gana didelę krizę. Matome rimtą tarptautinių institucijų, kurios turėtų remti prekybą, krizę. PPO (Pasaulio prekybos organizacija – red.) jau aštuonerius metus nesugeba išbristi iš krizės ir susirinkti į sesiją aptarti neatidėliotinų prekybos klausimų. Deja, matome rimtą tendenciją riboti prekybos laisvę”, – portalui v1.ru sakė „Severstal” direktorių valdybos pirmininkas Aleksejus Mordašovas.
Dmitrijus Stepanovas įsitikinęs, kad beviltiškų situacijų nėra. „Atsirado alternatyvų – nauji prekių tiekėjai iš kitų šalių ir nauji Rusijos gamintojai. Pažįstamos visiems transporto priemonės ir specialioji technika pasitraukė iš Rusijos, tačiau atsirado kita išeitis, pavyzdžiui, Kinijos įmonės su savo vilkikais ir komponentais. Ir nors šiandien daug kas perka kiniškus vilkikus, Europos rinka taip pat nėra visiškai uždaryta: mūsų įmonė ir toliau parduoda specialiąją įrangą iš Europos.
„Tiesiog viskas tapo sudėtingiau, ilgiau ir brangiau. Padidėjo prekių kaina, ir, deja, už tai moka galutiniai klientai. Tačiau krovinių apyvarta Rusijos vidaus rinkoje nesumažėjo, sektorius aktyviai dirba ir vystosi”, – pridūrė D. Stepanovas.
Taip pat skaitykite: Trūksta ne tik vairuotojų, bet ir sunkvežimių – Rusijos transporto įmonės ruošiasi krizei
Prekyba su ES mažėja
2023 m. sausio mėnesį krovinių gabenimas vilkikais tarp Rusijos ir Europos žymiai smuko – palyginti su 2022 m. sausiu, net 73 proc. Pirmą šių metų mėnesį pergabenta 3,52 mlrd. Eur įvertintų krovinių (2022 m. sausį – 6,14 mlrd. Eur). Sausio mėnesį vilkikai iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją pervežė 325,8 tūkst. t krovinių, t. y. 60 proc. mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tačiau iš Rusijos į ES nugabenta 146,9 tūkst. t – 84,4 proc. mažiau.
„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. krovinių, vežamų iš Rusijos į Europos Sąjungą, rinka traukėsi 30,3 proc. pagal vertę ir 52,7 proc. pagal kiekį. Pernai vežėjai pervežė 11,7 mln. t krovinių, kurių vertė 54,3 mlrd. Eur, 2021 m. – 24,8 mln. t (77,9 mlrd. Eur). Iš Europos į Rusiją gabenta 5,8 mln. t krovinių (46,1 mlrd. Eur), ankstesniais metais – 11,1 mln. t (-47,5 proc.).
Rusijos ir ES šalių užsienio prekybos apyvarta 2023 m. sausio-balandžio mėn. sumažėjo 65,5 proc. iki 36,8 mlrd. Eur, praneša „SeaNews” analitikai, remdamiesi „Eurostat“ duomenimis. Eksportas iš ES šalių į Rusiją sumažėjo 32,4 proc. iki 14,4 mlrd. Eur. Palyginti su praėjusių metų 4 mėnesiais, Rusijos eksportas į ES šalis sumažėjo 73,7 proc. iki 22,4 mlrd. Eur.
Taip pat primename, kad birželio 21 d. Europos Sąjungos ambasadoriai Briuselyje susitarė dėl 11-ojo sankcijų Rusijai paketo. Naujos sankcijos draudžia per Rusiją gabenti kai kurias prekes, kurios galėtų padėti Rusijos kariniam ar saugumo sektoriui. Apribotas jautrių dvejopo naudojimo prekių pardavimas trečiosioms šalims, kurios galėtų jas parduoti Rusijai.
