Jeremy Domballe’o parengtame dokumente „Kaip išvengti sankcijų – itin svarbių prekių eksporto į Rusiją prekybos analizė“ („Navigating sanctions evasion – Trade analysis of high-priority goods export to Russia“) išsamiai aprašoma sudėtinga prekybos dinamika, kuri leido Rusijai išlaikyti ir net didinti kai kurių svarbių prekių importą. Tyrime taip pat atskleidžiama, kokį vaidmenį apeinant sankcijas ir išlaikant nuolatinį būtiniausių prekių srautą atliko strateginiai Rusijos prekybos partneriai.
Dokumente aiškinama, kad prieš invaziją į Ukrainą Rusija pastebimai didino svarbiausių karinei įrangai reikalingų prekių importą. Remiantis prekybos duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., šių prekių prekybos vertė išaugo 21 proc. ir sudarė 43 proc. viso Rusijos importo tais metais. Tačiau vėlesniais metais šis importas smarkiai sumažėjo (38 proc.), o 2022 m. sudarė 35 proc. viso importo. Vėliau 2023 m. importas šiek tiek atsigavo ir padidėjo 10 proc.
Rusijos prekybos partneriai
Dar viena analizėje nagrinėjama sritis yra Rusijos prekybos partnerių kaita. Dokumente teigiama, kad per pastaruosius du dešimtmečius Rusijos importo partnerių tinklas labai išsiplėtė – nuo 82 (2000 m.) iki 147 (2020 m.). Pasak J. Domballe’o, ši diversifikacija atspindi strateginį perėjimą nuo Europos prie Azijos rinkų.
2000 m. 73 proc. Rusijos prioritetinių prekių importo sudarė importas iš Europos, ir tik 12 proc. – iš Azijos. Iki 2020 m. šie rodikliai pasikeitė: 26 proc. iš Europos ir 68 proc. iš Azijos. Teigiama, kad ši tendencija rodo didėjančią Rusijos priklausomybę nuo Azijos rinkų, ypač nuo žemyninės Kinijos ir Honkongo, kurių prekybos su Rusija apimtys 2022 m. padidėjo atitinkamai 41 proc. ir 18 proc.
Pagrindiniai eksporto ir reeksporto dalyviai
Be pirmiau minėtų šalių, J. Domballe’io analizėje nurodoma, kad prie Rusijos importo labai prisideda Tailandas, Indija ir Turkija. Praėjusiais metais Tailando eksportas į Rusiją šoktelėjo stulbinamai – 1 083 proc., o Indijos ir Turkijos eksportas padidėjo atitinkamai 200 proc. ir 60 proc.
Tuo tarpu Kazachstane šis rodiklis sumažėjo 4 proc. Tais pačiais metais žemyninė Kinija, Honkongas, Tailandas, Indija, Turkija ir Kazachstanas kartu sudarė 92 proc. (anksčiau – 66 proc.) visų į Rusiją eksportuotų ir reeksportuotų prioritetinių prekių.
Svarbiausias Turkijos vaidmuo
Remiantis „S&P Global“ dokumentu, Europos Sąjungos pakraštyje esanti Turkija taip pat tapo svarbia aukštos kokybės prekių eksporto į Rusiją dalyve. Šalies siuntos į Rusiją 2023 m. buvo 314 proc. didesnės nei 2022 m.
Tačiau dokumente taip pat teigiama, kad Turkijos kilmės prekių rinkos dalis sumažėjo nuo 71 proc. 2022 m. iki 50 proc. 2023 m., o likusi dalis – iš įvairių kitų šalių, įskaitant ES valstybes nares (ypač Vokietiją), Jungtinę Karalystę ir kitus regionus.
Krovinių gabenimo oro transportu šuolis
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad gerokai išaugo krovinių gabenimo oro transportu kaip prekių importo į Rusiją transporto priemonės apimtis. Nuo 2022 m. iki 2023 m. krovinių vežimo oro transportu apimtys išaugo 263 proc. Šis būdas, kuris 2021 m. sudarė vos 6 proc. siuntų, 2022 m. išaugo iki 19 proc., o 2023 m. – iki 29 proc., nes Stambulo naujasis oro uostas yra pagrindinis krovinių uostas.
Strateginės pasekmės
Galiausiai Domballe’io analizėje pabrėžiami strateginiai pakeitimai, kurių Rusija ėmėsi, kad išvengtų griežtų Vakarų valstybių įvestų sankcijų. Dokumente teigiama, kad Rusija, pasitelkdama platesnį prekybos partnerių ratą ir vis dažniau naudodamasi krovinių gabenimo oro transportu paslaugomis, sugebėjo ir toliau importuoti itin svarbias ir prioritetines prekes, nors ir gerokai pakoregavusi tiekimo ir logistikos grandines.