Pernai Rusija ir Lenkija susitarė, kad kiekviena iš valstybių 2017 m. gaus po 190 tūkst. tarptautinio krovinių vežimo leidimų. Tai yra 8 tūkst. daugiau negu buvo 2016 m. Tačiau rusai šiuo metu jau išnaudojo jiems skirtą leidimų limitą ir reikalauja padidinti papildomų leidimų kvotą 70 tūkst. leidimų.
Dar šį mėnesį Maskvoje įvyks Lenkijos ir Rusijos atstovų susitikimas dėl tarptautinio krovinių vežimo leidimų limitų. Tačiau Federacija jau šiuo metu reikalauja padidinti leidimų skaičių dar 70 tūkst.
“Pasiūlymas padidinti kvotas galės būti svarstomas tik tuomet, kai Rusija užtikrins ankstesnių susitarimų įgyvendinimą. Pervežimų iš Europos Sąjungos į Rusiją vykdymas ir toliau yra labai apsunkinamas neaiškiomis kontrolės organų praktikomis – sako Lenkijos Tarptautinės automobilių kelių vežėjų sąjungos (ZMPD) pirmininkas Janas Bučekas.
Apie kokias praktikas kalbama?
Daug problemų kyla dėl klaidingo teisės aktų interpretavimo. 2017 m. Lenkija gavo 48 tūkst. tarptautinio krovinių vežimo leidimų ir 142 tūkst. bendrųjų leidimų, kurių dėka Lenkijos bendrovės gali atlikti dvišalius ir tranzitinius pervežimus. Pagal krovinio pakrovimo vietą nustatoma, kokia leidimų rūšis turi būti naudojama. Tačiau problema iškyla dėl to, kad Rusijos kontrolės tarnybos lemiamu kriterijumi laiko krovinio kilmės šalį, o ne pakrovimo vietą.
“Pavyzdžiui, jei iš dokumentų aiškiai matoma, kad krovinys buvo pakrautas Lenkijos logistikos sandėlyje, jis yra vertinamas kaip krovinys, kuris gali būti gabenamas naudojant bendrą leidimą. Šiuo atveju neturi reikšmės, krovinys kilęs iš Italijos, Vokietijos ar kitos ES valstybės – aiškina ZMPD pirmininkas.
Teisės aktų interpretavimo lankstumas
Tuo tarpu Rusija šį reglamentavimą supranta kiek kitaip – jei krovinys nebuvo pagamintas valstybėje, iš kurios jis bus gabenamas, tai turi būti naudojamas leidimas pervežimui iš trečiųjų šalių. Be to, pasitaiko atvejų, kai šis leidimai turi būti panaudotas net ir tais atvejais, kai produkcija buvo pagaminta tam tikroje šalyje, tačiau ją gamino užsienio bendrovė.
Deja, neretai bendrovės, vykdydamos vieną pervežimą į Rusiją, turi panaudoti du leidimus. Taip atsitinka tais atvejai, kai, pvz, Baltarusija laiko, kad šiam pervežimui turi būti panaudojamas bendras leidimas, o Rusija, kad leidimas vežimui iš/į trečiasis šalis arba priešingai.
Paklausos augimo priežastys
Rusijos Federacija nenurodo, dėl kokios priežasties atsirado toks didelis papildomų leidimų poreikis.
Vadovaujantis Eurostato duomenimis, pirmą 2017 m. ketvirtį (lyginant su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu) krovinių pervežimas iš Europos Sąjungos į Rusiją padidėjo 21 procentu. Daugiausiai produkcijos pateko iš Vokietijos (580 tūkst. tonų).Taip pat daug krovinių buvo transportuojama iš Lenkijos – 335 tūkst. tonų produkcijos, Olandijos (266 tūkst. tonų) bei Prancūzijos (103 tūkst. tonų).
Krovinių srauto iš šių šalių judėjimas vyksta tarp kitko per Lenkijos teritoriją. Panašu, kad Rusija siekia padidinti nacionalinių vežėjų dalį šiame regione, kuriame didėja į Federaciją transportuojamos produkcijos kiekis.
Šį teiginį patvirtina ir tai, kad Rusija gavo papildomas leidimų kvotas į valstybes, kurios šiais metais yra strategiškai reikšmingos jos rinkai, kaip pavyzdžiui Uzbekistanas, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Serbija ar Latvija.
Rusijos ekspertų nuomone, šiuo metu Uzbekistanas yra perspektyviausia rinka eksportui iš Rusijos (iš karto po jo kaip tik seka Lenkija ir Vokietija).
Pirmą 2017 m. ketvirtį krovinių srautas tarp Uzbekistano ir Rusijos siekė 551 mln (15 proc. augimas, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.), antrą ketvirtį – jau 738 mln Eur. Tuo tarpu krovinių srautas tarp Rusijos ir Latvijos šiuo laikotarpiu sudarė 1,43 mlrd Eur (daugiau nei 38 proc. augimas), Serbijos – 380 mln (17 proc. augimas), Azerbaidžano – 362 mln Eur (daugiau nei 70 proc. augimas), Turkmėnistano – 8 mln (44 proc. augimas).
Ką tai gali reikšti Lietuvos transporto sektoriui?
Rugsėjo 19 ir 20 dienomis Maskvoje įvyks komisijos, susidedančios iš abiejų šalių atstovų, posėdis. Susitikimo metu, be kita ko, bus siekiama susitarti dėl vieningo pervežimų apibrėžimo bei bus priimtas sprendimas dėl papildomų leidimų.
Kol kas Rusija gavo neigiamą atsakymą. Lenkijos infrastruktūros ir statybų ministerijos atstovas Šymonas Huptysas teigia, kad padidėjusi transporto leidimų kvota galėtų pakenkti lenkiškiems vežėjams.
Mes tikrai priešinsimės pasiūlymams, kurie padidins Rusijos vežėjų dalį krovinių pervežimų keliais sektoriuje Lenkijos vežėjų sąskaita”, – konstatuoja Ministerijos atstovas.
Nepaisant rugsėjo 19 ir 20 dienomis Maskvoje vyksiančių susitikimų rezultatų, niūrusis bendradarbiavimo su šia valstybe scenarijus yra labai tikėtinas.
Konfliktas dėl leidimų 2016 m. kvotos dydžio, vykęs praėjusių metų pradžioje, truko kelis mėnesius ir sukėlė didelių nuostolių Lenkijai. Šiuo konfliktu pasinaudojo lietuviškos bendrovės – sunkvežimių srautas iš ir į Rusiją buvo nukreiptas būtent per Lietuvą.
Kiekvieno vežimo į Rusiją vertė siekia apie 2 tūkst. Eur, o dėl sutarimo su šia valstybe nebuvimo prarandama apie 16 tūkst. vežimų per mėnesį.
