Pagal ACEA 2026 m. balandžio 29 d. paskelbtą ataskaitą, pirmąjį 2026 m. ketvirtį Lietuvoje užregistruota iš viso 3 559 naujų sunkvežimių (viduriniai ir sunkieji, virš 3,5 tonos), palyginti su 3 172 vienetais tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Augimas siekia 12,2 proc. – tai viršija bendrą ES rodiklį, kuris Q1 2026 sudarė +10,7 proc. (81 766 vnt. prieš 73 873 vnt. Q1 2025).
Šis rezultatas leidžia vertinti Lietuvą kaip vieną iš sparčiau augančių Vidurio ir Rytų Europos rinkų, nors absoliučiais skaičiais ji ir toliau išlieka sąlyginai kompaktiška – Lietuvos dalis bendroje ES sunkvežimių rinkoje pirmąjį 2026 m. ketvirtį sudarė apie 4,35 proc.
Sunkiųjų sunkvežimių segmentas
Pagrindinį augimą lėmė sunkiųjų sunkvežimių (16 tonų ir daugiau) segmentas. Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį Lietuvoje šių transporto priemonių įregistruota 3 529 vnt. – 12,8 proc. daugiau nei prieš metus (3 129 vnt.). Tai atitinka bendrą ES sunkiųjų sunkvežimių tendenciją: visoje Sąjungoje šis segmentas augo 12,6 proc., pasiekdamas 69 608 vienetus.
Sunkiųjų sunkvežimių dominavimas Lietuvos rinkoje nėra atsitiktinis. Šalyje veikia vienas didžiausių tarptautinių krovinių vežėjų skaičių Europos Sąjungoje, o ilgo nuotolio operacijos kelia nuolatinę paklausą vilkikų klasei. Augimas 2026 m. pradžioje signalizuoja, kad vežėjai, atidėję investicinius sprendimus ankstesniais metais, aktyviau grįžta prie parko atnaujinimo.
Vidutinių sunkvežimių segmentas
Tuo tarpu vidutinių sunkvežimių (nuo 3,5 iki 16 tonų) segmentas Lietuvoje parodė aiškiai priešingą tendenciją. Pirmąjį 2026 m. ketvirtį užregistruoti tik 30 vienetų – tai 30,2 proc. mažiau nei pernai, kai buvo parduoti 43 vienetai. Absoliutūs skaičiai šiame segmente išlieka nedideli, tačiau nuosmukio mastas yra reikšmingas.
Tai – kontrastas ES lygio tendencijai: visoje Sąjungoje vidutinių sunkvežimių registracijos augo 0,7 proc. (12 158 vnt. prieš 12 070 vnt.), t. y. segmentas stabilizavosi, nors ir labai lėtai. Lietuva šiuo atveju nukrypsta nuo bendro europinio vektoriaus.
Ką rodo didžiosios rinkos
ES mastu pirmąjį 2026 m. ketvirtį sunkvežimių rinka augo 10,7 proc., tačiau dinamika tarp valstybių narių buvo ryškiai nevienoda. Tarp didžiųjų rinkų išsiskyrė Lenkija – registracijos čia šoktelėjo 32,8 proc. (8 397 vnt.), o Ispanija fiksavo 17,1 proc. augimą (8 231 vnt.). Vokietija, didžiausia ES sunkvežimių rinka, augo santūriau – 6,9 proc. (18 810 vnt.). Prancūzija buvo vienintelė iš keturių didžiųjų rinkų, kur registracijos sumažėjo – 1,4 proc. (11 185 vnt.).
Augimas ES segmente bendrai buvo smarkiai sąlygotas sunkiųjų sunkvežimių: šis posegmentis visos ES mastu šoko 12,6 proc., o vidutinių sunkvežimiai augo vos 0,7 proc. Taigi Lietuvos situacija sunkiųjų klasėje gerai atspindi platesnę ES tendenciją, tačiau vidutinių sunkvežimių kritimas Lietuvoje yra aiškiai išreikštas nukrypimas.
Lietuva regioniniame kontekste
Latvijoje šiais metais iš viso užregistruota 401 sunkvežimis – 63,7 proc. daugiau nei prieš metus. Estija per tą patį laikotarpį fiksavo 219 naujų sunkvežimių, augimas siekė 17,1 proc. Taigi visos trys Baltijos valstybės pirmąjį 2026 m. ketvirtį demonstruoja augimą, nors Latvija dėl mažesnės bazės pasiekė ypač ryškų procentinį šuolį.
Lenkija, kuri yra artimiausias ir svarbiausias Lietuvos transporto sektoriaus partneris bei konkurentas, kaip nurodyta aukščiau, rodė itin stiprų augimą (32,8 proc.), patvirtindama, kad Vidurio ir Rytų Europa šiuo metu yra dinamiškiausia ES sunkvežimių rinkos zona.
Išvados ir vertinimas
2026 m. pirmojo ketvirčio rezultatai Lietuvos sunkvežimių rinkoje teikia pagrindo saikingam optimizmui. 12,2 proc. bendras augimas rodo, kad parko atnaujinimo ciklas tęsiasi, o sunkiųjų vilkikų segmento 12,8 proc. augimas atspindi realią transporto sektoriaus paklausą.
Tačiau kelios aplinkybės verčia išlaikyti analitinę santūrumą. Pirma, ACEA pažymi, kad augimas ES mastu iš dalies atspindi atsigavimą nuo žemos bazės, o ne fundamentalų rinkos pagreitėjimą. Antra, vidutinių sunkvežimių segmento kritimas Lietuvoje (–30,2 proc.) rodo struktūrinį šio posegmento silpnumą šalies rinkoje, kuriam būtinas atidus stebėjimas. Trečia, bendras ES sunkvežimių rinkos fonas tebėra prieštaringas – Prancūzijos nuosmukis ir Vokietijos santūrus augimas signalizuoja, kad didžiųjų Vakarų Europos ekonomikų paklausa dar nėra tvirtai atsistatinė.
