UAB „Baltic transline“ kitąmet švęs veiklos 20-metį. Nuo mažos transporto ir ekspedijavimo bendrovės ji išaugo į vieną didžiausių logistikos operatorių Europoje su 8.000 klientų ir daugiau kaip 1.320 darbuotojų. Kaip sukurti sėkmingą transporto verslą, pasakoja Mindaugas Veselis, lietuviško kapitalo bendrovės generalinis direktorius.
Praėjusio amžiaus paskutinis dešimtmetis ir šio amžiaus pradžia transporto sektoriui Lietuvoje buvo labai sunkūs. Rinkoje įvyko daug pokyčių, kurių intensyvumas buvo labai skirtingas. Pradžioje ekonomikoje vyko spartesnis restruktūrizavimas, kuris taip pat paveikė logistikos ir transporto sektorių, po to Lietuva buvo pasirengimo narystei stagnacijoje, kuri, laimei, netruko ilgai, nes įstojus į Europos Sąjungą (ES) šalies ekonomika paspartėjo. Laikotarpis po 2005 m. – tai visateisės narystės metai, t. y. sektoriaus plėtros ir įtakos Europoje laikas.
Augimo veiksniai
Būtent todėl daugelis logistikos ir transporto įmonių galėjo plėtoti savo veiklą iki rinkos lyderių lygio. „Baltic transline“ – viena iš jų. Per pirmuosius 7 veiklos metus bendrovė galėjo padidinti vilkikų parką nuo kelių transporto priemonių iki 80 ir išlaikyti finansinę nepriklausomybę.
“Baltic transline” darbuotojai
„Viena iš priežasčių, kodėl mūsų įmonė pasiekė tokį lygį, – atsivėrusios rinkos ir galimybės po Lietuvos įstojimo į ES. Po to, kai pradėjome konkuruoti su Europos vežėjais, turėjome iškovoti tvirtas pozicijas šiose rinkose, o tai buvo galima padaryti tik pasiekus tam tikrą kainos ir kokybės paslaugų standartą“, – įvardino M. Veselis.
Tuo metu svarbiu žingsniu pasirodė krovinių transportavimo ir ekspedijavimo paslaugų paskirstymas skirtingiems verslo segmentams, pasirinktos paslaugos nukreipimas tikslinei klientų grupei. „Baltic transline“ sugebėjo efektyviai pritaikyti dalį pasaulyje žinomų pardavimo ir rinkodaros veiksmų.
„Pagrindiniai veiksniai, kurie padėjo mūsų įmonei pasiekti šiandienos lygį, – tai paslaugos kokybinė samprata, tinkama komanda ir jos įsitraukimas bei sunkus darbas, teisingų tikslų išsikėlimas ir strategijų pasirinkimas, vidinių įmonės procesų diegimas ir vystymas, o taip pat klientų poreikių įvertinimas“, – patirtimi dalinasi „Baltic transline“ vadovas.
Sureaguota laiku
Anot jo, transporto srityje yra įprasta dirbti nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis. Paklausos ir pasiūlos santykis, jei ir būna krizinis, netampa ilgalaikiu. Nuolat planuojant ir atidžiai stebint, kas vyksta aplinkoje ir visame verslo sektoriuje, galima greitai ir efektyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį bei rinkos situaciją.
Bendrovė laiku nusprendė investuoti į sunkvežimių parko plėtrą ir gerus santykius su rangovais bei klientais. Tai išplėtė paslaugų spektrą naujais krovinių tipais, atvėrė naujas kryptis – Vakarų Europą ir Skandinaviją, pagerino paslaugų kokybę ir sutelkė dėmesį į sąnaudų optimizavimą.
„Didelis komercijos darbuotojų indėlis ieškant naujų galimybių bei kokybiškas vidinių procesų pokyčių įgyvendinimas padėjo įmonei aplenkti krizę ir didinti verslą. Pritaikydami efektyviausius ir geriausius sprendimus, suteikdami klientams papildomas vertes, šalia tos pačios kainos sugebėjome išlaikyti lyderiaujančias pozicijas transporto srityje“, – sako M. Veselis.
Svarbiausia investicija
Paklausti apie transporto įmonės vertę, verslininkai paprastai galvoja apie ekonominius rodiklius – banko sąskaitos būklę, sunkvežimių parko vertę, klientų skaičių arba sudarytas sutartis. Šiuos skaičius lengva nustatyti ir įvertinti, jie taip pat labai naudingi, pvz., kredito reitingui.
Tačiau dažnai pamirštamas kitas aspektas, kuris didele dalimi lemia įmonės vertę – žmogiškąjį veiksnį. Darbuotojai – tai investicijos, kurios sugrįžta ne tik kasdienių pareigų atlikimo pavidalu.
Nepaisant daugelio kliūčių, prie kurių galima prisitaikyti, didžiausias iššūkis transporto sektoriui – sukurti tokią darbo vietą, kad įmonė galėtų įdarbinti ir išlaikyti lojalius specialistus.
„Didžiausi sunkumai transporto versle – suburti ir išlaikyti motyvuotų, ambicingų specialistų komandą. Sukurti tokias darbo vietas, kad žmonės, siekdami įmonės tikslų, būtų motyvuoti siekti ir savo asmeninių tobulėjimo ar karjeros aukštumų, – teigia M. Veselis. – Mums svarbu, kad dirbdami žmonės galėtų tobulėti, dalintųsi patirtimi su savo kolegomis, įgytų naujų žinių dalyvaudami įvairiuose kursuose ir seminaruose, kad darbas jiems teiktų profesinį pasitenkinimą, kad jie galėtų atskleisti savo potencialą.“
Tinkami verslo modeliai
UAB „Baltic transline“ taiko Skandinavijos verslo modelį. Skandinavijos įmonių organizacinė struktūra ir verslo vykdymo būdas kelia viso pasaulio susižavėjimą. Šio regiono įmonėse nėra lyderių su išsipūtusiu ego. Vadovas valdo demokratiškai ir išreiškia pagarbą žmonėms, nepaisant jų posto ir žinių. Nėra tokio dalyko kaip direktoriaus kabinetas ar aiškiai apibrėžtos ribos tarp vadovybės ir specialistų.
„Neturime atskiruose kabinetuose dirbančių vadovų, o tai užtikrina betarpišką bendravimą. Įtraukiame darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą, todėl jaučiame jų atsakomybę už savalaikių ir teisingų sprendimų priėmimą“, – pasakoja M. Veselis.
„Įmonėje puoselėjama skandinaviška verslo kultūra, pagrįsta lygiateisiškumu ir demokratiška aplinka. Požiūris į žmogų išskiria „Baltic transline“ iš kitų Lietuvos įmonių. Vieninteliai ištekliai, kuriuos turime, yra žmogiškieji, todėl pagarba vieni kitiems, šiltas bendravimas, supratingumas, darbuotojų kuriama vertė įmonei – ypatingai vertinami“, – sako generalinis direktorius.
Skandinavijos šalyse taip vadinamas žmogiškasis kapitalas suvokiamas kaip galimos įmonės sėkmės pradžios taškas. Šis požiūris „Baltic transline“ įmonėje sukūrė dialogu pagrįstą valdymo stilių ir atvedė prie darbuotojų lygybės.
Dovana savo komandai
Sparčiai auganti grupė neseniai Kaune įsikėlė į naują biurą – tai bendrovės dovana savo komandai.
„Pastaruosius penkerius metus sparčiai augome, kito darbuotojų poreikiai, norėjome sukurti patrauklią, modernią darbo aplinką, todėl ieškojome erdvaus biuro, kuriame galėtų išsitekti greitai auganti specialistų komanda. Rinkdamiesi patalpas pirmiausia siekėme patogumo ir atsižvelgiant į vietą mieste, ir į galimybes susikurti bendrovės poreikius atitinkančią aplinką“, – teigia „BTL Group“ įmonių grupės generalinis direktorius.
Dabar verslo centre „Kalantos 49“ darbo vietas turi daugiau kaip 300 „BTL Group“ įmonių darbuotojų, kurie iki šiol dirbo skirtinguose Kauno biuruose. Naujos įmonės patalpos įrengtos industriniu stiliumi, kuriose didelis dėmesys skiriamas ne tik darbo, bet ir poilsio, komunikavimo bei bendradarbiavimo erdvėms. Bendras įmonės nuomojamas plotas – 2.500 m2. Čia dominuoja atviros erdvės, natūralus apšvietimas bei patogus funkcinis zonavimas, veikia drėkinimo bei vėdinimo sistemos. Keturiuose pastato aukštuose įrengti 7 susirinkimų kambariai, konferencijų salė, 3 virtuvėlės, valgomasis, daugiau nei 300 m2 poilsio zona, kurioje darbuotojai skatinami pailsėti, pabendrauti ar pažaisti stalo tenisą.
Žaismingumo patalpoms suteikia įkurta kylanti medinė pakopų konstrukcija, virstanti sėdimomis vietomis renginio ar pasitarimo metu. Čia pat įsikūrusi konferencijų salė tapo puikia vieta mokymams, seminarams, dalykiniams posėdžiams.
„BTL Group“ darbuotojai turi ir ypatingą privilegiją – tik jiems ant stogo įrengta terasa su atveriančia miesto panorama.
ES ir NVS šalyse veikia 7 grupės įmonės: „BTL Group“, „Baltic transline“, „Baltic transline transport“, „Baltic transline rental“, „Ferry bookings“, „Transline Europe“, „Transdepas“. 2019 m. I pusmečio grupės veiklos rezultatai išlaikė nuoseklų beveik 30% augimą, pasiekta 65 mln. Eur apyvarta. Tokie rezultatai leidžia planuoti, kad šie metai pranoks iki šiol vienus sėkmingiausių 2018 m., kai grupės apyvarta buvo 111 mln. Eur. Prognozuojamam spartesniam augimui įtakos turės ir steigiamos bendrovės Lenkijoje bei Vokietijoje.
UAB „Baltic transline“ nuotr.