„Profsąjungų atstovai derybas su uosto savininku apibūdina kaip „farsą“, – praneša dienraštis „The Guardian“. Jie teigia, kad susitarimas buvo praktiškai pasiektas, o tada „Peel Ports“ vadovybė nutraukė derybas.
Profsąjungų atstovai taip pat kritikuoja savininkų sprendimą atleisti 132 darbuotojus. Tokį sprendimą jie apibūdina kaip nelogišką, kai „Peel Ports“ kalba apie veiklos plėtrą uoste.
Kita vertus, uosto savininkai išreiškė nusivylimą profesinių sąjungų narių sprendimu atmesti penktadienį tarybos pateiktą pasiūlymą, kuriuo siūloma kelti atlyginimus 11 proc. Tai daugiau nei 10 proc. siūlytų spalio pradžioje ir 8,3 proc. pasiūlytų rugsėjį.
„Peel Ports“ paragino „Unite“ leisti sąjungos nariams balsuoti paštu dėl valdybos finansinio pasiūlymo.
Streikų epidemija
Didžiosios Britanijos tiekimo grandinės dvejus metus išgyvena sunkius laikus – be pandemijos paveikė ją „brexitas“. Salų uostai taip pat kovoja su problemomis dėl nuolatinio užsikimšimo.
Dabartinis streikas nebe pirmas per pastaruosius du mėnesius. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje streikavo dokininkai. Streikas Liverpulyje nėra vienintelis protestas. Rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje streikavo ir Filikstou (angl. Felixstowe) uosto dokininkai.
„Four Kites“ platformos duomenys rodo, kad rugsėjį ir spalį, kai Liverpulyje vyko protestai, į šį uostą atplaukusių laivų skaičius gerokai sumažėjo. Rugsėjo viduryje šis skaičius sumažėjo 55 proc. palyginus dvi savaites, nes buvo laukiama, kol susiklostys įtempta situacija. Po ankstesnio streiko spalį, uostui grįžus į įprastą veiklą, į prieplauką atplaukė 68 proc. mažiau laivų nei liepą.
„Four Kites“ tvirtina, kad streikas Liverpulio uoste turės mažai įtakos Didžiosios Britanijos ekonomikai. Nepaisant to, atsižvelgiant į karštąjį sezoną prieš Kalėdas, kroviniai, kurie paprastai patektų į Liverpulį, bus iškraunami kituose uostuose. O tai reiškia, kad spūsčių galima tikėtis ir kitose vietose, taip pat žemyne (ypač artimiausiuose Beniliukso uostuose).