Skolininkas užsienyje: kaip susigrąžinti pinigus?

Laimėta byla dar nereiškia atgautų pinigų

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Kamilė Šemeklytė pastebi, kad viena dažniausių tarptautinio skolų išieškojimo klaidų – skubėjimas rengti ieškinį, prieš tai neįvertinus realių galimybių atgauti pinigus.

Jos teigimu, pirmiausia reikėtų nustatyti, kur yra skolininko turtas, ar įmonė vykdo veiklą, turi banko sąskaitų, nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Taip pat svarbu patikrinti, ar skolininkui nepradėtas nemokumo procesas.

Galima laimėti bylą, tačiau verslui svarbus ne pats teismo sprendimas, o pinigai sąskaitoje. Todėl prieš pradedant procesą vertėtų įvertinti skolininko finansinę padėtį, patikrinti, ar jam nepradėtas nemokumo procesas, kur yra jo banko sąskaitos, nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Kartais toks patikrinimas iš esmės pakeičia ir visą išieškojimo strategiją“, – sako K. Šemeklytė.

„AVOCAD“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys atkreipia dėmesį, kad transporto sektoriuje šie klausimai ypač aktualūs dėl sudėtingų verslo santykių ir tarptautinių paslaugų grandinių.

Pavyzdžiui, vežėjas gali veikti Lietuvoje, užsakovas būti registruotas Vokietijoje, ekspeditorius – Nyderlanduose, o krovinys pristatomas į dar kitą valstybę. Kai už suteiktas paslaugas neatsiskaitoma, kreditoriui tenka spręsti, kurioje valstybėje kreiptis dėl skolos ir kur būtų galima vykdyti teismo sprendimą.

Kai atsiranda neapmokėta sąskaita, labai greitai paaiškėja, kad vien žinoti, kas skolingas, neužtenka. Reikia suprasti, kur tą skolą realiai galima išsiieškoti ir ar pats procesas ekonomiškai pagrįstas“, – pažymi E. Langys.

Viena sutarties sąlyga gali kainuoti tūkstančius eurų

Teisininkai pabrėžia, kad galimybė veiksmingai išieškoti skolą dažnai priklauso nuo sprendimų, priimtų dar prieš pradedant bendradarbiauti su užsienio partneriu.

Ypač svarbios dvi sutarties nuostatos – kokios valstybės teisė bus taikoma sutartiniams santykiams ir kurios šalies teismas nagrinės galimą ginčą.

Europos Sąjungoje sutartims taikytinos teisės klausimus reglamentuoja vadinamasis „Roma I“ reglamentas. Paprastai verslo partneriai gali patys susitarti dėl taikytinos teisės. Jei tokio susitarimo nėra, ji nustatoma pagal reglamente įtvirtintas taisykles, atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir kitas aplinkybes.

Pavyzdžiui, prekių pirkimo–pardavimo sutartims dažniausiai taikoma pardavėjo valstybės teisė, o paslaugų teikimo sutartims – paslaugų teikėjo valstybės teisė. Vis dėlto galimos išimtys, todėl kiekvieną atvejį būtina vertinti atskirai.

Ne mažiau svarbu iš anksto aptarti ginčų nagrinėjimo vietą. Pagal bendrąją ES taisyklę ieškinys paprastai reiškiamas valstybėje, kurioje yra atsakovas, tačiau sutartiniuose ginčuose gali būti svarbi ir prievolės įvykdymo vieta.

Vienas sakinys sutartyje kartais gali reikšti tūkstančius eurų būsimų proceso išlaidų. Jeigu Lietuvos įmonė sutartyje sutinka, kad visi ginčai bus nagrinėjami kitos valstybės teisme, atsiradus 10–20 tūkst. eurų skolai ji jau turės vertinti vietos advokatų, vertimų ir proceso išlaidas“, – aiškina K. Šemeklytė.

Pasak E. Langio, kol verslo santykiai klostosi sklandžiai, į tokias sutarties nuostatas neretai žiūrima kaip į formalumą. Tačiau kilus ginčui jos gali lemti ne tik bylinėjimosi trukmę ir kainą, bet ir patį sprendimą, ar verta siekti skolos teisminiu keliu.

Skolininkui neginčijant skolos, galima rinktis paprastesnę procedūrą

Ne visais atvejais dėl užsienyje susidariusios skolos būtina pradėti ilgą ir brangų teismo procesą.

Jeigu reikalavimas yra tarpvalstybinis, piniginis, o skolininkas jo neginčija, viena iš galimybių – Europos mokėjimo įsakymo procedūra. Ji skirta supaprastinti neginčijamų civilinių ir komercinių reikalavimų nagrinėjimą.

Kreditorius pateikia nustatytos formos prašymą teismui. Jeigu teismas išduoda Europos mokėjimo įsakymą, skolininkas nuo jo įteikimo turi 30 dienų prieštaravimui pateikti. Prieštaravimo negavus, įsakymas tampa vykdytinas, todėl kreditorius gali siekti skolos išieškojimo kitoje ES valstybėje, kurioje taikoma ši procedūra.

Mažesnėms skoloms numatyta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra. Ja galima naudotis sprendžiant tarpvalstybinius civilinius ir komercinius ginčus, kai reikalavimo suma, neįskaitant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 5 tūkst. eurų.

Vis dėlto supaprastintos procedūros nėra tinkamos kiekvienam ginčui.

Pirmiausia reikia suprasti, ar skolininkas skolą ginčija. Jei yra pretenzijų dėl prekių kokybės, darbų atlikimo, sutarties nutraukimo ar įskaitymo, formaliai paprastesnė procedūra nebūtinai reiškia, kad ginčas ir liks paprastas“, – pažymi K. Šemeklytė.

Be to, reikia įvertinti atitinkamų ES procedūrų taikymo ribas. Pavyzdžiui, Europos mokėjimo įsakymo ir Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros netaikomos Danijoje.

Skolininko sąskaitas galima blokuoti dar iki galutinio sprendimo

Kai kyla rizika, kad skolininkas gali paslėpti ar perleisti turtą, vien ieškinio pareiškimo gali nepakakti. Tokiose situacijose svarbu laiku imtis priemonių, kurios padėtų išsaugoti galimybę išieškoti skolą.

Viena jų – Europos sąskaitos blokavimo įsakymas. Ši priemonė leidžia tarpvalstybinėse civilinėse ir komercinėse bylose blokuoti skolininko banko sąskaitoje kitoje ES valstybėje esančias lėšas.

Tam tikromis aplinkybėmis teismas tokį įsakymą gali priimti iš anksto neinformuodamas skolininko. Tačiau kreditorius turi pagrįsti, kodėl ši priemonė būtina ir kokia rizika kiltų jos nepritaikius.

Šis mechanizmas taikomas ne visose ES valstybėse – išimtis yra Danija. Be to, sąskaitos blokavimas savaime nereiškia, kad pinigai iškart pervedami kreditoriui. Tai priemonė, padedanti užtikrinti būsimą išieškojimą.

K. Šemeklytės teigimu, turto apsaugos klausimas tampa ypač svarbus pastebėjus, kad skolininkas pradeda riboti veiklą, perleidžia turtą ar vengia kreditorių.

Jeigu yra požymių, kad skolininkas pradeda perleidinėti turtą, uždarinėti veiklą ar vengti kreditorių, laikas tampa vienu svarbiausių faktorių. Po metų gautas palankus sprendimas gali būti menkavertis, jeigu iki tol nebeliks turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą“, – įspėja teisininkė.

E. Langys pastebi, kad verslas kartais pernelyg ilgai tikisi geranoriško skolininko atsiskaitymo. Įmonės siunčia pakartotinius priminimus, derasi dėl terminų pratęsimo, tačiau per tą laiką skolininko finansinė padėtis gali gerokai pablogėti.

Todėl svarbu nustatyti ribą, kada derybos dar turi ekonominę prasmę, o kada būtina pradėti teisinius veiksmus.

Lietuvos teismo sprendimas gali būti vykdomas ir užsienyje

Vienas dažniausių Lietuvos įmonėms kylančių klausimų – ar gavus palankų Lietuvos teismo sprendimą reikės iš naujo bylinėtis valstybėje, kurioje registruotas skolininkas. ES viduje paprastai to daryti nereikia.

Pagal reglamentą „Briuselis I bis“ vienoje ES valstybėje priimti civilinių ir komercinių bylų sprendimai kitose valstybėse narėse iš esmės pripažįstami be atskiros procedūros. Taip pat panaikintas bendras reikalavimas prieš vykdymą kitoje valstybėje atskirai paskelbti sprendimą vykdytinu.

Tai reiškia, kad kreditorius, turėdamas Lietuvoje priimtą vykdytiną teismo sprendimą ir reikiamus dokumentus, gali kreiptis į atitinkamos užsienio valstybės vykdymo institucijas.

Tačiau pats vykdymas atliekamas pagal tos valstybės nacionalines taisykles. Dėl to gali skirtis procedūros, terminai, reikalingi dokumentai ir išlaidos. Be to, reglamente numatytais pagrindais sprendimo vykdymas gali būti ginčijamas.

Kreditorius gali turėti puikiai pagrįstą reikalavimą Lietuvoje, tačiau jeigu visas skolininko turtas yra Vokietijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje, galiausiai būtent ten reikės atlikti vykdymo veiksmus“, – aiškina K. Šemeklytė.

Todėl, jos teigimu, skolininko turto paieška ir būsimo sprendimo vykdymo galimybių įvertinimas turėtų būti atliekami dar prieš pradedant bylinėtis.

Išieškoma suma gali būti didesnė nei neapmokėta sąskaita

Tarptautinio skolos išieškojimo atveju kreditoriai kartais susitelkia tik į pagrindinės skolos susigrąžinimą ir neįvertina kitų galimų reikalavimų.

ES taisyklės dėl pavėluotų mokėjimų komerciniuose sandoriuose numato galimybę reikalauti palūkanų už pradelstą mokėjimą. Esant nustatytoms sąlygoms, kreditoriui taip pat priklauso ne mažesnė kaip 40 eurų fiksuota kompensacija už išieškojimo išlaidas, o patyrus didesnių pagrįstų sąnaudų gali būti reikalaujama ir papildomo jų atlyginimo.

Galutinis reikalavimo dydis priklauso nuo konkrečių sutarties sąlygų, taikytinos teisės ir susidariusių aplinkybių.

Praktikoje verta tiksliai paskaičiuoti visą reikalavimą – pagrindinę skolą, palūkanas, sutartines netesybas, jeigu jos numatytos, bei galimas skolos išieškojimo išlaidas. Tai svarbu ir vedant derybas – skolininkui turi būti aišku, kad delsimas jo prievolės nemažina“, – sako K. Šemeklytė.

Toks skaičiavimas gali būti svarbus ir vertinant skolos išieškojimo ekonominį pagrįstumą. Kartu reikia atsižvelgti į tai, kad ne visos patirtos išlaidos automatiškai atlyginamos.

Už Europos Sąjungos ribų išieškojimas gali būti sudėtingesnis

Kai skolininkas registruotas trečiojoje valstybėje, situacija tampa mažiau nuspėjama. Tokiais atvejais nėra vienos visoms valstybėms taikomos skolų išieškojimo procedūros.

Reikia tikrinti, ar tarp valstybių galioja atitinkamos tarptautinės sutartys, kokios yra užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos, ar šalys susitarė dėl arbitražo.

Taip pat svarbu įvertinti vietos teisinių paslaugų, dokumentų vertimo ir teismo proceso išlaidas.

Pasak E. Langio, tarptautiniuose ginčuose teisinis reikalavimo pagrįstumas yra tik viena sprendimo dalis. Ne mažiau svarbu apskaičiuoti, kiek realiai kainuos skolos susigrąžinimas ir kokia tikimybė, kad išlaidos atsipirks.

Kartais teisiškai reikalavimas yra visiškai pagrįstas, tačiau jo išieškojimo sąnaudos gali būti neproporcingos pačiai skolai. Todėl profesionalus vertinimas prasideda ne nuo klausimo, ar galime paduoti į teismą, o nuo klausimo, koks kelias duos verslui geriausią ekonominį rezultatą“, – pažymi advokatas.

Jo teigimu, įmonės turėtų vertinti ne vien skolos dydį, bet ir tikėtinas išieškojimo išlaidas, proceso trukmę bei skolininko mokumą.

Svarbiausias patarimas verslui – nedelsti

Teisininkai sutaria, kad tarptautinių skolų išieškojimas neturėtų prasidėti tik tada, kai skolininkas visiškai nutraukia ryšius su kreditoriumi.

Pirmieji ilgėjantys atsiskaitymo terminai, nuolat keičiami pažadai sumokėti, vengimas pateikti informaciją ar žinios apie prastėjančią partnerio finansinę padėtį gali būti signalai, kad būtina peržiūrėti tolesnę veiksmų strategiją.

Tai nebūtinai reiškia, kad iškart reikia kreiptis į teismą. Kartais pakanka teisiškai pagrįstos pretenzijos, aiškaus atsiskaitymo grafiko ar kitų ikiteisminių veiksmų. Tačiau tokie sprendimai turėtų būti priimami žinant, kokios yra realios skolos išieškojimo galimybės.

K. Šemeklytė primena, kad ES įmonėms prieinami įvairūs tarptautinio skolų išieškojimo mechanizmai, tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo to, kaip greitai ir tinkamai kreditorius jais pasinaudoja.

Tarptautinė skola savaime nėra beviltiška skola. Europos Sąjungoje kreditoriams sukurta nemažai veiksmingų instrumentų. Tačiau kuo ilgiau laukiama, tuo didesnė rizika, kad pasikeis skolininko finansinė būklė, prasidės nemokumo procesas ar neliks turto“, – sako teisininkė.

Jos teigimu, gavus aiškų signalą, kad užsienio partneris neketina atsiskaityti, verslui svarbiau laiku pasirinkti realią išieškojimo strategiją, o ne neribotą laiką siųsti priminimus.