Dalis vežėjų ir ekspeditorių šiomis galimybėmis vis dar nepasinaudoja. Pagal Direktyvą 2011/7/ES, kai komercinio sandorio skolininkas laiku neatsiskaito ir atsiranda teisė į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kreditorius turi teisę gauti ne mažesnę kaip 40 Eur fiksuotą kompensaciją už skolos išieškojimo išlaidas. Šiai sumai gauti nereikia atskiro priminimo.
Transporto sektoriui ši nuostata ypač aktuali, nes bendradarbiaujant su vienu užsakovu neretai atliekama daug atskirų vežimų ir išrašoma ne viena sąskaita.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje išaiškinta, kad 40 Eur minimali fiksuota kompensacija gali būti mokama už kiekvieną laiku neapmokėtą komercinį sandorį, patvirtintą sąskaita ar lygiaverčiu mokėjimo reikalavimu. Tai gali būti taikoma ir tada, kai kelios sąskaitos išieškomos kartu.
Vadinasi, jeigu už atskirus vežimus išrašytos, pavyzdžiui, dešimt sąskaitų ir jos laiku neapmokėtos, esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms gali atsirasti teisė reikalauti fiksuotos kompensacijos už kiekvieną tokį mokėjimą.
Svarbi ne tik fiksuota suma. Direktyvos 2011/7/ES 6 straipsnio 3 dalyje numatyta kreditoriaus teisė reikalauti pagrįstos kompensacijos už skolos išieškojimo išlaidas, viršijančias fiksuotą sumą. Tarp tokių išlaidų gali būti, pavyzdžiui, advokato ar skolų išieškojimo bendrovės paslaugos.
Vis dėlto tai nereiškia, kad skolininkas visais atvejais automatiškai privalės padengti bet kokio dydžio išieškojimo išlaidas. Papildomos išlaidos turi būti pagrįstos, o konkretus jų atlyginimo mechanizmas priklauso ir nuo atitinkamoje valstybėje taikomų nacionalinės teisės nuostatų.
Pagrindinis principas galioja visoje ES
Direktyva 2011/7/ES perkelta į ES valstybių narių nacionalinę teisę, todėl pagrindinis kreditoriaus apsaugos principas taikomas ir svarbiausiose Europos kelių transporto rinkose.
Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Beniliukso šalyse konkrečios taisyklės, procedūros ir kompensacijų dydžiai gali skirtis. Todėl prieš pradedant išieškojimą svarbu įvertinti, kurios valstybės teisė taikoma konkrečiam sandoriui ir kokias teises ji suteikia kreditoriui.
Panaši sistema veikia ir Jungtinėje Karalystėje, kuri daugeliui žemyninės Europos vežėjų tebėra svarbi rinka. Pagal Jungtinės Karalystės teisę, priklausomai nuo skolos dydžio, gali būti reikalaujama 40, 70 arba 100 svarų sterlingų fiksuotos kompensacijos. Tam tikrais atvejais taip pat galima reikalauti pagrįstų papildomų skolos išieškojimo išlaidų.
Vežėjams ir ekspeditoriams tai reiškia, kad prieš kreipiantis į teismą verta įvertinti ikiteisminio išieškojimo galimybes ir konkrečioje valstybėje kreditoriui suteikiamas teises.
Pavyzdžiui, su „Trans.eu Group“ susijusi „Pactus.eu“ nurodo vykdanti ikiteisminį skolų išieškojimą skolininko sąskaita daugelyje Europos valstybių, tarp jų Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge.
Bylinėjimasis užsienyje gali pareikalauti papildomų išlaidų
Ikiteisminio išieškojimo pranašumai ypač išryškėja vertinant alternatyvą – teisminį ginčą su kitoje valstybėje veikiančiu skolininku.
Išankstinės išlaidos. Kreipiantis į teismą gali tekti iš anksto padengti žyminį mokestį, advokatų paslaugas, vertimo ir kitas procesines išlaidas. Jų dydis priklauso nuo valstybės, ginčo vertės ir konkrečios procedūros. Net jei dalį šių išlaidų vėliau pavyksta susigrąžinti iš kitos šalies, bylinėjimosi laikotarpiu jos gali didinti finansinę naštą kreditoriui.
Tai ypač aktualu kelių transporto sektoriuje, kuriame įmonių pelningumas dažnai nėra didelis, o apyvartinių lėšų trūkumas gali tiesiogiai paveikti kasdienę veiklą.
Vertimai ir dokumentų įteikimas. Tarpvalstybiniame ginče gali prireikti išversti vežimo užsakymus, CMR važtaraščius, sąskaitas, susirašinėjimą ir kitus dokumentus. Priklausomai nuo konkrečios bylos, papildomų procedūrų gali prireikti ir dokumentus įteikiant kitoje valstybėje. ES tarpvalstybinį teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimą reglamentuoja Reglamentas (ES) 2020/1784.
Laikas. Teisminio ginčo trukmė priklauso nuo valstybės, teismo darbo krūvio, bylos sudėtingumo ir skolininko veiksmų. Net ir gavus palankų sprendimą, tam tikrais atvejais dar gali tekti imtis jo vykdymo veiksmų valstybėje, kurioje skolininkas turi turto.
Ikiteisminis išieškojimas kai kuriais atvejais gali būti greitesnis, ypač kai su skolininku bendraujama jo kalba ir ginčas kyla ne dėl pačios prievolės, o dėl pavėluoto atsiskaitymo.
Jurisdikcija. Tarptautiniuose transporto ginčuose svarbu tinkamai nustatyti, kurios valstybės teismas turi jurisdikciją. Vertinant konkrečią situaciją gali būti aktualios CMR konvencijos nuostatos ir ES jurisdikciją reglamentuojančios taisyklės, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012, vadinamąjį reglamentą „Briuselis I bis“.
Todėl prieš inicijuojant procesą rekomenduojama įvertinti ne tik skolos dydį, bet ir jurisdikciją, taikytiną teisę bei būsimas proceso išlaidas.
Verslo santykiai. Teisminis ginčas taip pat gali apsunkinti tolesnį bendradarbiavimą. Transporto rinkoje skolininkas neretai yra nuolatinis užsakovas ar ekspeditorius, su kuriuo vežėjas norėtų tęsti verslo santykius. Profesionalus ikiteisminis išieškojimas gali suteikti galimybę pirmiausia siekti susitarimo nesikreipiant į teismą.
Kada verta įvertinti ikiteisminį išieškojimą
Dėl palyginti nedidelės tarptautinės skolos teismo procesas ne visada yra ekonomiškai racionaliausias pirmasis žingsnis. Teismo mokesčiai, vertimai, teisinis atstovavimas ir galimas sprendimo vykdymas kitoje valstybėje gali sudaryti reikšmingą reikalavimo vertės dalį.
Todėl prieš kreipiantis į teismą verta įvertinti, ar skolą galima susigrąžinti ikiteisminiu būdu ir kokių papildomų sumų pagal taikytiną teisę galima reikalauti iš pavėlavusio atsiskaityti verslo partnerio.
Galimybė reikalauti iš skolininko fiksuotos kompensacijos ir pagrįstų papildomų išieškojimo išlaidų taip pat mažina ekonominę naudą, kurią skolininkas galėtų gauti vilkindamas mokėjimą.
Kur yra šio mechanizmo ribos
Direktyvoje 2011/7/ES nustatytos taisyklės skirtos komerciniams sandoriams – jos netaikomos vartotojų skoloms.
Taip pat svarbu atskirti teisę reikalauti kompensacijos už išieškojimo išlaidas nuo paties skolos išieškojimo rezultato. Jeigu skolininkas nepripažįsta prievolės, ginčija suteiktas paslaugas arba atsisako mokėti ir po ikiteisminių veiksmų, gali prireikti teisminio proceso.
Todėl ikiteisminį išieškojimą reikėtų vertinti ne kaip teismo proceso pakaitalą visais atvejais, o kaip pirmą ekonomiškai pagrįstą žingsnį, ypač kai pati skola nėra ginčijama.
Ką tai reiškia transporto įmonėms
ES teisė suteikia transporto įmonėms priemonių kovoti su pavėluotais mokėjimais. Kreditorius, atitinkantis teisės aktuose nustatytas sąlygas, gali reikalauti ne tik pagrindinės skolos ir pavėluoto mokėjimo palūkanų, bet ir mažiausiai 40 Eur fiksuotos kompensacijos bei pagrįstų papildomų išieškojimo išlaidų.
Tarptautiniame transporte, kur vienas verslo partneris gali turėti kelias ar keliolika neapmokėtų sąskaitų, šios teisės gali turėti reikšmingą praktinę vertę.
Tačiau kiekvienu tarpvalstybinės skolos atveju svarbu nustatyti taikytiną teisę, patikrinti nacionalines taisykles ir įvertinti, ar prašomos papildomos išieškojimo išlaidos yra pagrįstos. Tik tuomet galima spręsti, ar pakaks ikiteisminio išieškojimo, ar būtina kreiptis į teismą.
