Stresas už vairo didina eismo įvykių riziką. Sužinokite, kaip su juo kovoti

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Stresas tai neatsiejama vairuotojo profesijos dalis. Jis veikia atpažinimo funkcijas tokiu būdu padidindamas eismo įvykių riziką, o  nuolat patiriamas stresas susilpnina organizmą ir jo atsparumą.  Iš mūsų straipsnio sužinosite, kaip kovoti su šiuo amžinuoju Jūsų sveikatos priešu.

BP, Castrol ir Ispanijos automobilių savininkų klubo RACE atliktų tyrimų duomenimis, streso veikiami vairuotojai nepastebi apie 20% kelio ženklų, t. y., jiems pasireiškia vadinamasis tunelio sindromas (tai reiškia, kad matymo kampas yra mažesnis, nei 70 laipsnių), jie taip pat atlieka 17% daugiau staigių manevrų.

Ekspertai taip pat nustatė, kad už vairo pusė vairuotojų nerimauja dėl su darbu nesusijusi priežasčių, tokių kaip šeima, pinigai, sveikatos bėdos ar problemos su gyvenimo partneriu. Šis faktas dar labiau padidina nerimo jausmą.

Tyrimų metu stebėta 15 vairuotojų, pasitelkus tokias technologijas, kaip Eyetracking Glasses (akiniai, naudojami matymo percepcijai analizuoti), GSR-Cardio (matuoja emocijų intensyvumą, analizuodamas duomenis apie odos paviršiaus rezistenciją ir širdies ritmą), Facial Coding (mimikos kodavimo technika, leidžianti nuskaityti pasąmoningai reiškiamas emocijas) bei EEG (stebi smegenų aktyvumą).

Stresą patiriantys vairuotojai sprendimų priėmimo metu turėjo padidintą nėrimo lygį, buvo nervingi ir pasižymėjo veiksmų skubotumu. Stresas mažina koncentraciją 12 %, kas sukelia reakcijos laiko pailgėjimą, kuris ekstremaliose situacijose yra itin svarbus paties vairuotojo ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Ekspertai skaičiuoja, kad stresas padidina eismo įvykių riziką 28 %.

Kaip kovoti su stresu?

1. Sportas.  

Geriausia kovos su stresu strategija, tai tinkama reakcija į jį.

Jei dar nesportuojate, pradėkite užsiimti juo reguliariai. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas skatina laimės hormono išsiskyrimą. Jei organizmas pripras reguliariai atsikratyti fizinės ir psichologinės įtampos per fizinius pratimus, tai šis aktyvumas taps energijos šaltiniu ir padės įveikti neigiamas emocijas. Be to sportas teigiamai veikia koncentraciją.

2. Mityba.

Prie fizinio aktyvumo reikia pridėti ir tinkamą mitybą – reguliarūs, maistingi pusryčiai, didelio vandens kiekio naudojimas ir kavos vartojimo ribojimas.

3. Sveikas požiūris.

Pabaigai pacituosime klasiką: Turėk kantrybės susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti. Turės drąsos pakeisti tai, ką gali pakeisti. Turėk proto, kad atskirtum vieną nuo kito. Reikia išmokti atskirti tas situacijas, kurioms turite įtakos, nuo tų, kurioms įtakos neturite ir paprasčiausiai negadinti sau nervų, jei negalite nieko pakeisti.

Taip pat perskaitykite