Po kelerių metų pastebėta, jog mažėja ir internetinė prekyba. Remiantis naujausiais Vokietijos „Bevh“ prekybos asociacijos skaičiavimais, 2023 m. prekių pardavimas bruto sumažėjo 11,8 proc. ir siekė 79,7 mlrd. eurų, palyginti su 90,4 mlrd. eurų ankstesniais metais. Elektroninės prekybos dalis bendroje mažmeninėje prekyboje siauresne prasme (įskaitant maisto produktus, bet išskyrus farmacijos prekių prekybą) sumažėjo iki 10,2 proc.
Pirmą kartą, pradedant 2020 m., šio sektoriaus apyvarta Vokietijoje sumažėjo žemiau 100 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į skambučių, fakso ar kitų užsakymų kanalų apyvartą, 2023 m. bendras pardavimas siekė 93,6 mlrd. eurų.
„Tikimės, kad Vokietijos elektroninės prekybos rinka šiais metais pasieks savo dugną. 2023 m. ketvirtas ketvirtis, kurio sumažėjimas siekė 7,1 proc., buvo pirmasis toks ketvirtis nuo 2022 m. vasaros pradžios, kuomet buvo užfiksuotas vienaženklis sumažėjimas, ir rodo pardavimų stabilizavimą ateityje. Praėjusiais metais galima buvo pastebėti, jog internetinė prekyba yra stipri aprangos ir laisvalaikio prekių atveju, kur visgi Vokietijos vartotojai buvo itin taupūs. Tačiau tokia apsipirkimų forma toliau išlieka populiari visose amžiaus grupėse, nuolat susilaukia puikių klientų įvertinimų ir išlieka ištikima savo novatoriškajam vaidmeniui“, – pasakė „Bevh“ pirmininkas ir „Cairo AG“ valdybos pirmininkas Gero Furchheimas.
Didelis apyvartos sumažėjimas visose srityse
D2C pardavimo modelio atveju apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 11,1 proc. Prekybos platformos ir internetiniai prekiautojai užfiksavo atitinkamai 8,5 proc. ir 14,7 proc. sumažėjimą.
Labiausiai pastebimas buvo pardavimų įvairiais kanalais sumažėjimas, nes šis nuosmukis siekė 18,1 proc., tačiau taip yra dėl to, jog klientai vėl pradėjo dažniau lankytis stacionariose parduotuvėse.
Pigūs užsienio tiekėjai gali laimėti daugiau
Ekonomikos krizė taip pat pakeitė vartotojų elgseną. Vis daugiau klientų yra linkę pirkti pigesnes, bet gerai prižiūrimas naudotas prekes („preloved goods”). Tarp 19–29 metų amžiaus respondentų, 18,4 proc. teigė, kad „dažnai“ perka naudotas prekes internetu, o 31,9 proc. – „retkarčiais“. Tarp 30–39 metų amžiaus respondentų, prisipažino tai darą, atitinkamai 11,7 proc. ir 40,1 proc.
Taip pat pastebima tokia tendencija, kad vartotojai, ištyrę mažesnes kainas, perka užsienio parduotuvėse. 22,1 proc. respondentų sutinka su tuo „visiškai“, o tai yra daug daugiau nei 2022 m. lyginamajame tyrime (16,8 proc.). Iš viso, šiuo metu 61,0 proc. klientų, jei pasiūlymas būtų pigesnis, „veikiau“ arba „visiškai“ rinktųsi užsienio tiekėją.
Iš tiesų, ypač Kinijos tiekėjai Vokietijoje tampa vis populiaresni. Pavyzdžiui, šiuo metu Vokietijoje absoliučiai pirmauja „Temu“ – nemokama internetinė programa. Interviu su SWR, Kelno elektroninės prekybos instituto generalinis direktorius, Richard C. Geibel išreiškė susirūpinimą, kad Kinijos tiekėjai, tokie kaip „Temu“ ar „Shein“ gali tiesiog užtvindyti rinką pigiais produktais.
Horizonte – optimizmo prošvaistės
Bendra „Bevh“ ir „EHI Retail Institute“ prognozė rodo, jog elektroninės prekybos rinkos perspektyvos 2024 m. pagerės. Numatoma, kad nominalus apyvartos padidėjimas per visus metus sieks 2,0 proc. „Daugeliui verslininkų ateinančiais mėnesiais bus svarbu ne tik išgyventi sunkų laikmetį, bet ir sukurti naujo augimo pagrindą”, – pabrėžė „Bevh“.
„Įmonės, kurios greit supaprastins savo procesus, optimizuos išlaidas ir dar labiau sutelks dėmesį į klientų poreikius, turės galimybę nugalėti krizę ir sustiprėti bei augti greičiau, nei bendra prekybos tendencija”, – sako „EHI Retail Institute“ elektroninės prekybos tyrimų vadovas, Larsas Hofackeris.