Šis skirtumas rodo, kad vežėjai kol kas nejaučia naftos pigimo naudos. Rugpjūčio 3 dieną „Brent“ nafta pigo dar labiau – iki maždaug 83 JAV dolerių už barelį, rinkoms sureagavus į atsinaujinusias viltis dėl derybų su Iranu. Vis dėlto etaloninės naftos kaina vis dar gerokai viršija iki karo buvusį lygį.
IRU pažymi, kad degalinių kainose tebėra atsispindi liepos viduryje užfiksuotas spartus žaliavinės naftos ir naftos produktų brangimas. Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad dalis valstybių nutraukė arba sumažino laikinas priemones, kuriomis buvo siekiama sušvelninti degalų kainų šoką.
Kai kuriose šalyse parama baigėsi būtent tuo metu, kai kainos vėl pradėjo kilti. Vokietijoje birželio pabaigoje nustojo galioti 0,14 Eur už litrą energijos mokesčio lengvata. Ispanija atsisakė tiek dyzelinui taikyto PVM mažinimo, tiek 0,20 Eur už litrą kompensacijos, teiktos per profesionaliems vežėjams skirtas kuro korteles. Čekija liepos 19 dieną panaikino lengvatinį dyzelino akcizą ir degalų maržos „lubas“. Tuo metu Italijoje 0,14 Eur už litrą akcizo sumažinimas dar galioja, tačiau numatyta, kad jis baigsis rugpjūčio 6 dieną.
IRU nuotr.
Nyderlanduose – brangiausias dyzelinas ES
Pagal IRU duomenis, brangiausias dyzelinas Europos Sąjungoje išlieka Nyderlanduose – vidutiniškai 2,42 Eur už litrą. Toliau rikiuojasi Danija (2,34 Eur), Vokietija (2,256 Eur), Suomija (2,233 Eur) ir Belgija (2,232 Eur).
Mažiausia vidutinė kaina užfiksuota Kipre – 1,662 Eur už litrą. Antroje vietoje pagal pigumą yra Bulgarija, kur litras dyzelino vidutiniškai kainuoja 1,724 Eur. Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios ES rinkų priartėjo prie 0,76 Eur už litrą, todėl tarptautiniams vežėjams tai tampa svarbiu veiksniu planuojant degalų pildymą tarptautiniuose maršrutuose.
Už ES ribų Jungtinėje Karalystėje vidutinė dyzelino kaina siekė 1,78 svaro sterlingų už litrą – maždaug 26 proc. daugiau nei vasario 27 dieną.
IRU nuotr.
Kuro priedai gali mažėti greičiau nei faktinės sąnaudos
Vėlavimas tarp naftos kainų pokyčių ir mažmeninių degalų kainų gali sukelti papildomų iššūkių įmonėms, kurių kuro priedai susieti su naftos etalonais, o ne su faktinėmis dyzelino kainomis. Kaip pažymi IRU, vežėjai, kurių kuro priedai indeksuojami pagal žaliavinės naftos kainą, artimiausiu atsiskaitymo laikotarpiu turėtų tikėtis, kad kuro priedai mažės greičiau nei realios degalų sąnaudos.
Sudėtingiausia padėtis išlieka vežėjams, labiau priklausomiems nuo spot rinkos. Naujausias IRU krovinių tarifų indeksas rodo, kad antrąjį ketvirtį Europoje sutartiniai tarifai padidėjo 3,2 punkto, o spot tarifai sumažėjo 2,8 punkto. Dėl to daugeliui vežėjų lieka mažai galimybių išaugusias kuro sąnaudas perkelti klientams.
OPEC+ susitarė didinti gavybą
Rugpjūčio 2 dieną septynios OPEC+ šalys susitarė nuo rugsėjo padidinti bendrą gavybos tikslą 188 tūkst. barelių per dieną. Taip užbaigiamas planuotas 1,65 mln. barelių per dieną savanoriškų gavybos mažinimų, įvestų 2023 m., atšaukimas.
Vis dėlto spartesnį poveikį gali riboti tai, kad laivyba Hormūzo sąsiauryje tebėra trikdoma, o dalis gamintojų ir toliau išgauna mažiau naftos, nei leidžia nustatytos kvotos.
Ilgainiui „Brent“ naftos pigimas gali sumažinti degalų kainas Europos degalinėse, tačiau mažmeninė rinka į tokius pokyčius paprastai reaguoja su uždelsimu. Be to, dalį galimo atpigimo gali panaikinti pasibaigiančios mokestinės lengvatos. Prancūzijoje tikslinė parama kelių transportui ir kitiems paveiktiems sektoriams turėtų baigtis rugpjūčio 31 dieną, o Švedijoje energijos mokesčio lengvata numatyta iki rugsėjo 30 dienos.
IRU nuotr.
Tarptautinius maršrutus planuojantiems vežėjams verta iš anksto įvertinti ne tik degalų kainų pokyčius, bet ir kitus veiksnius, galinčius didinti veiklos sąnaudas bei vėlavimų riziką. Tai ypač aktualu Vokietijoje, kur pagrindiniuose tranzito koridoriuose gali išaugti transporto srautai, taip pat Belgijoje, kur vykstantys infrastruktūros darbai gali paveikti tiek maršrutų trukmę, tiek transporto kaštus.
